Skaitytojams pateikiame dar vieną pogrindinio kairiųjų pažiūrų amerikiečių komiksų kūrėjo Spain Rodriguez darbą apie Ispanijos pilietinį karą, kuriame vienos prieš kitas kovėsi anarchistų, socialistų ir monarchistų bei fašistų pajėgos. Trumpame komikse iliustruotai pasakojama apie pilietinio karo epizodus iš vieno samdyto karo lakūno perspektyvos.

 

 

      Kraujas ir Dangus.

 

     1936 m. rugsėjis, Aragono frontas šiaurės rytų Ispanijoje: Mes lydėjome bombonešių grupę, kuri grįžo iš reido Sanjurje. Vienas vyras, leitenantas Talverez, buvo numuštas, kuomet mes netikėtai susidūrėme su krūva Fiatų.

 

     Po mumis neapmokyta nereguliarioji kariuomenė, kuri kaunasi už respubliką, atsitraukinėjo grupelėmis, taip padarydama save lengvu fašistų kulkosvaidžių taikiniu.

 

 

     Aš buvau lakūnas, ieškantis karo, ir Ispanijoje vyko karas, kuris ieškojo lakūnų, taigi, kuomet prasidėjo civilinis karas, buvau pasamdytas Respublikos, laisvos liberalų, komunistų ir anarchistų koalicijos, kuri stengėsi įveikti fašistų sukilimą, kuris buvo remiamas monarchistų ir katalikų bažnyčios...

 

     Aš visiškai nesidomėjau politika, tačiau ispanai apie ją nuolat diskutavo, ypač Pablo ir Choakinas.

 

     Pablo: Musolinio įsikišimas privers Britaniją mums padėti, nes jie negali leisti Italijai įsigalėti Viduržemio regione.

 

     Choakinas: Neturint darbininkų klasės paramos, negali būti jokios pergalės.

 

     Kitą rytą "Dragon Rapide" su sukilėlių žymėmis praskrido virš aerodromo.

 

     Leitenantas Talverez buvo numestas ant lauko. Jie buvo sunkiai sudarkę jo kūną... tai buvo ne džentelmenų karas.

 

     Respublikonų oro pajėgos buvo neprityrusios. Vistiek jos nustūmė fašistus, su jų italų ir vokiečių sąjungininkais, atgal į priešo teritoriją.

 

     Netrukus iš rusijos atvyko pats moderniausias lėktuvas pasaulyje - I-16 "Moska". Kai kurie iš mūsų įgulos narių nusileido ant lėktuvo pilvo, kuomet jie pamiršo išskleisti įtraukiamą važiuoklę.

 

 

     Aragono sektoriuje, nereguliariosios kariuomenės daliniams pavyko stabilizuoti frontą. 

 

     Pablo: Tu pamatysi, tarptautinės brigados* yra tik pradžia, Choakinai.

 

     Choakinas: Ar tai kompensuos nusivilimą, kurį sukėlė tavo partija, malšindama darbininkų ir valstiečių kolektyvus?

 

     Pako: Fui! Komunistai atgabena poliakus ir fašistai atsigabena negrus.

 

     Pako vadino visus kitus europiečius "poliakais" ir generolo  Franko Maroko trupes, kurios pašėlusiai atakavo sostinę Madridą, vadino "Negrais".

 

     Būtent ten mes buvome pasiųsti padėti jos desperatiškiems gynėjams. Taip pat iš Aragono atvyko Buenaventura Durrutis, žymusis anarchistų lyderis. Jam buvo lemta mirti, tačiau jis ir jo vyrai suteikė miestui viltį jo pačiomis tamsiausiomis valandomis.

 

     *Savanoriai iš viso pasaulio, kurie atvyko apginti Respublikonų Ispanijos. Jų dauguma buvo samdomi komunistų partijos.

 

 

 

 

     Bet pavojus laukė pačiame mieste.

 

     Mes apgynėme miestą nuo pirmojo bandymo terorizuoti gyventojus iš oro...

 

     1937 m, gegužės 3 d. prasidėjo kovos tarp vyriausybės ir anarchistų. jas kulminavo ataka prieš anarchistų kontroliuojamą telefono centrinę.

 

     Šie įvykiai sukėlė aštrius nesutarimus tarp dviejų draugų.

 

     Pablo: Barselonos sukilimas buvo kontrarevoliucinis dūris į nugarą!

 

     Choakinas: Komunistų partija yra už vidurinę klasę kaip ir fašistai...

 

     Tuo tarpu priešo nauji naikintuvai ir patobulinta taktika ardė mūsų oro erdvės kontrolę.

 

 

    Bet mes vistiek toliau atkakliai laikėmės.

 

    Vienas nelaimėlis fašistų pilotas sugebėjo iššokti su parašiutu iš pažeisto lėktuvo... tik tam, kad būtų pagautas anarchistų kariuomenės vyrų. Kryžius, kurį jis dėvėjo, buvo sugrūstas jam į gerklę.

 

    Bandydamas išgelbėti mūsų blogėjančią padėtį, Choakinas pasiūlė kai kurias naujas idėjas.

 

    Choakinas: Priešas pakeitė metodus, todėl mes turime naudoti labiau lanksčias formuotes, kad juos įveiktumėm.

 

    Pablo: Visa tai jau buvo aptarta centriniame štabe ir nuspręsta, kad tai nepriimtina.

 

    Ar kas matė kur nors Choakiną?

 

    Kitą dieną Choakinas pradingo. Buvo gandų, kad jį suėmė slaptoji policija.

 

    Netrukus po to aš grįžau namo su kiek geresniu pasaulio politikos supratimu.

 

    Stalinas spekuliavo dėl sandėrio su vakarais sudarymo netgi iki tokio laipsnio, kad užgniaužtų ispanijos revoliuciją. Bet vakarų lyderiai taip nekenčia komunizmo, kad jie parduos bet kokią demokratiją fašizmui. Atrodo, kad artėja didelis karas.

 

    Pabaiga.

 

    Iš Anarchy Comics (1nr.) vertė Nojus Vala

 

    anarchija.lt