Lidso (Anglija) skvote 1983 m. susikūrusi anarchistų grupė „Chumbawamba“ netrukus ne tik subūrė nemenką savo gerbėjų būrį, bet ir tapo rakštimi vietos policijos subinėje, nes rengė triukšmingus labdaros koncertus, įvairias kampanijas ir aiškiai reiškė savo antihierarchines, antifašistines, antikarines, antirasistines pažiūras, rėmė už gyvūnų teises kovojančias organizacijas, feministinį judėjimą ir mažas bendruomenes.

Tad po nesuskaičiuojamų policijos reidų grupės nariai jau galėjo didžiuotis storomis bylomis policijos archyvuose. Argi galėjo būti kitaip, jei grupės nariai, pavyzdžiui, buvo sumanę akciją sunaikinti Lidso policijos malūnsparnį, prigamino tokiam veiksmui skatinančių skrajučių ir išplatino jas visame mieste?

Reikia pasakyti, kad jų bajerius ne visada buvo lengva suprasti ne tik policijai. Matyt nejaukiai jautėsi „Clash“ narys Joe Strummeris, kai jį per koncertą Lidse raudonais dažais apipylė „Chumbawamba“ vokalistas Danbertas Nobaconas. Tas pats Danbertas, 1989 m. grupei išleidus didžiausio populiarumo susilaukusę hitą „Tubthumping“, vandeniu apipylė tuometinį premjerą Johną Prescottą.

{youtube}qJQ3Z0Plwbo{/youtube}

„Chumbawamba“ susibūrė kaip skvoto gyventojų iniciatyva surinkti pinigų vietinei sriubos virtuvei, todėl būsimos grupės nariams nebuvo keliama jokių ypatingų reikalavimų. Vienintelės sąlygos patekti į grupę buvo gebėjimas skirti grupei dalį savo laiko, neapykanta valdžiai ir gera širdis. Todėl „Chumbawamba“ muzikos stilių apibrėžti nelengva – visų pirma todėl, kad keičiantis grupės nariams ir kviestiniams svečiams, nuolat keitėsi ir grupės muzika.

{youtube}VXllT4EsRmE{/youtube}

Anarcho-punk yra tik viena iš daugelio jų muzikinės išraiškos krypčių. Džiazas, popsas, folkloras, country, kariniai maršai, dainavimas a capella ir kiti eklektiški pakvailiojimai – visa tai ir dar daugiau telpa į šių linksmų žmonių muzikos pasaulį. Pavyzdžiui, išleidusi rinkinį „Skin disease“, kuriame parodijavo to meto Oi! grupes, „Chumbawamba“ netikėtai pateko į „Sounds“ žurnalo išleistą Oi! grupių rinkinį, o tai, žinoma, gerokai nustebino ir pralinksmino visus grupės gerbėjus.

Laikmečio aktualijas atspindinčiomis dainomis pasižymėjo jau debiutinis „Chumbawamba“ albumas „Pictures of Starving Children Sell Records: Starvation, Charity and Rock 'N' Roll – Lies and Tradition“, pasirodęs 1986 metais. 1993 metais išleistas antifašistinis singlas „Enough Is Enough“ tapo didžiausiu jų iki tol išleistu hitu, nepaprastos sėkmės susilaukė ir 1994 metais pasirodęs albumas „Anarchy“.

{youtube}bEaN7JsHqGg{/youtube}

Gyvai įrašiusi ir 1995 metais išleidusi albumą „Showbusiness“, grupė sukūrė labai įdomų albumą „Swingin' With Raymond“. Tai pasakojimas apie vyrą, ant vienos rankos išsitatuiravusį žodį „LOVE“, o ant kitos, toje pačioje vietoje – „HATE“. Antrasis singlas „Amnesia“ taip pat susilaukė sėkmės, o augantis grupės populiarumas suteikė progą plačiau skleisti anarchistines idėjas.

{youtube}_N_Nf30ff_o{/youtube}

2001 metais pasirodė dokumentinė juosta „Well Done, Now Sod Off!“, kurioje savo vietą rado ne tik grupės gerbėjai, bet ir nekentėjai. Vienas didžiausių priekaištų grupei yra jų 1997 metais pasirašytas kontraktas su muzikos industrijos gigante EMI, nors 2001 metais EMI, pasibaisėjusi „Chumbawamba“ dainų tekstais, pati nutraukė sutartį. Patys grupės nariai tvirtina, kad šis beveik keturis metus trukęs bendradarbiavimas leido jiems pamatyti pasaulį, sukaupti pinigų, kurių didžiąją dalį jie išdalino įvairiems projektams, ir įgyti dar daugiau populiarumo, kartu su galimybe skleisti savo idėjas.

Kaip ten bebūtų, jų muzika tikrai įdomi. Naujausią savo kūrybos rinkinį „ABCDEFG“ grupė išleido 2010 metais.

{youtube}cRH-xzrCiQo{/youtube}

Parengė RB

2011 11 04