1980 metais švedų menininkas ir meno istorijos profesorius Larsas Vilksas Kullabergo gamtos rezervate (šiaurės vakarinėje Skåne dalyje), 1 kv. km teritorijoje be jokių valdžios leidimų pradėjo konstruoti dvi milžiniškas skulptūras – „Nimis“ (išvertus iš lotynų – „Per daug“, padarytą iš 75 tonų rastos medienos gabalų ir vinių) ir „Arx“ (išvertus iš lotynų kalbos – „Tvirtovė“, padarytą iš betonu sutvirtintų akmenų).
Nelengvai pasiekiamoje vietovėje skulptūros buvo pastebėtos tik po dvejų metų ir, žinoma, vietos taryba nutarė jas nugriauti. Buvo paskelbta, kad skulptūros yra nebaigti pastatai, kurių statymas gamtos rezervate draudžiamas. Vilksas kreipėsi į teismą ir bylą pralaimėjo. Tada kreipėsi į teismą dar kartą ir tuo pat metu, siekdamas apeiti įstatymą, formaliai pardavė „Nimis“ savo bičiuliui.
1996 metais Vilksas, protestuodamas prieš vietos tarybos sprendimus, paskelbė apie nepriklausomos Ladonijos sukūrimą. 1999 metais iš akmenų ir betono sukurta dar viena struktūra – „Omphalos“ („Pasaulio centras“).
{youtube}UpHcJPyJnjs{/youtube}
Krapperuko meno ir kultūros fondas apkaltino Vilksą neteisėtu skulptūros sukūrimu ir kreipėsi į policiją. Tais pačiais metais teismo sprendimu ji turėjo būti pašalinta. Vilksas planavo susprogdinti ją Nobelio gimimo dienos proga, bet valdžia jį pergudravo. Ankstų rytą atplaukęs laivas su kranu išplukdė skulptūrą. Vėliau menininkui buvo pateikta 92 500 SEK sąskaita už atliktą darbą. Po kiek laiko Vilksas kreipėsi į rajono tarybą dėl leidimo buvusios skulptūros vietoje pastatyti memorialą ir gavo leidimą... 8 cm aukščio monumentui. Jis tą ir padarė.
2006 metais „Interneto koalicinių pajėgų armija“, remiama thepiratebay.org, buvo paskelbusi Ladonijai karą, tvirtindama, kad vyriausybė nepripažįsta piliečių teisės į internetą ir piratinį duomenų siuntimą, todėl jie norėjo užkariauti Ladoniją ir čia pastatyti savo serverius.
Pilietybė suteikiama visiems norintiems ir užpildžiusiems anketą. Sumokėję 12 USD, galite tapti kilmingu piliečiu (titulą pasirinksite patys). Ladonija turi savo vėliavą – žaliame fone esantį žalią skandinavišką kryžių, kurio nesimato. Be to, šalis turi net du himnus. Vienas atliekamas įmetus akmenį į vandenį, kitas – Ladonijos sveikatos ministerijoje sukurta vieno tono poema, simbolizuojanti Ladonijos laisvę.
{youtube}_cDV8HjTqAA{/youtube}
Ladonijoje veikia ir daugiau ministerijų – medžioklės ir laukinių gyvūnų, frankofonijos, ateivių, Kazachstano reikalų, gilesnių misterijų, folk istorijų, interneto, proto, gyvūnų ir ypač karvių, kolonijų, aklo teisingumo ir teisinio neįmanomumo, visiško absurdo, visų vėjų, elektronikos technologijų ir Madagaskaro, jūros reikalų ir mumifikavimo, psichologijos, neatsakytų klausimų ir parapsichologijos, ausinių ir prastų juokelių, fejerverkų, siurrealizmo, tylos, neįmanomų kelionių, žuvų teisių, iracionalios politikos, ilgalaikių pasekmių, gravitacijos, ateities mokslų, vampyrų reikalų, avatarų reikalų, pašto atviručių, alchemijos, meno ir šokinėjimo, nežinomo tikslo, lipnios juostelės ir aukštos įtampos, tamsiosios pusės, atostogų, nesuskaičiuojamų dalykų ir daugelis kitų.
Visos ministerijos turi savo ministrus, o kai kurios jų vykdo gana plačias programas. Ladonijos valiuta yra örtugas, lygūs 10 Švedijos kronų. tačiau mokesčiai čia mokami ne pinigais, bet kūrybiškumu.
Tikrai keista, kad ši paradoksais ir sarkazmu persisunkusi nepriklausoma teritorija gyvuoja jau 30 metų. Vandalų padeginėjimai, valstybinių įstaigų represijos, negailestinga gamtos ir meno žinovų kritika – niekas nesugebėjo sunaikinti žmogaus kūrybinio polėkio ir savarankiškų sprendimų.
O gal atsakymą galima išskaityti siaurame, bet kietai suplūktame takelyje, vingiuojančiame į tą terra incognita, į laisvą teritoriją, kur laisviau žiūrima į visas socialines normas ir kultūrinius stereotipus. Galbūt todėl ši teritorija nepažymėta nė viename turistų žemėlapyje, nėra nuorodų prie kelio, bet visi rajone gyvenantys švedai, paklausti kelio, kaip susitarę ima šypsotis ir noriai aiškinti topografines subtilybes.
