Britų rašytojo Jameso Grahamo Ballardo (g. 1930) pavardė suteikė kilmę angliškam būdvardžiui „ballardian“, kuris naudojamas apibūdinant distopišką modernybę, niūrius urbanistinius peizažus bei psichologinius technologinių, socialinių ir aplinkos pokyčių efektus. Žemiau pateikiamos jo citatos iš 2005 m. knygos „J.G. Ballard: Guotes“.
Ar ateitis vis dar turi ateitį? [Daily Telegraph, 1993]
Pažengusių ateities visuomenių nebevaldys protas. Jos vadovausis iracionalumu ir konkuruojančiomis psichopatologijos sistemomis. [laiškas, 2003]
Jeigu XX-asis amžius buvo stebimas pro automobilio langą, XXI-asis bus matomas iš namų, o… namai reiškia darbą. [Spike, 2001]
Būtent fantazijos perteklius užmušė senąsias JAV – visi tie mikimauzai ir merlinmonro, pačios protingiausios technologijos, naudojamos tokiems niekams kaip polaroidai ar kosmoso odisėjos, turėjusiems likti mokslinės fantastikos puslapiuose… Kai kurie paskutinieji JAV prezidentai atrodė lyg atkeliavę tiesiai iš Disneilendo. [Hello America, 1981]
Ateitis tikriausiai bus kažkas panašaus į Las Vegasą. [Friends, 1970]
Radikali nusikaltimo visuomenė yra tokia, kurioje kiekvienas yra nusikaltėlis, tačiau nė vienas to nežino. [Cocaine Nights, 1996]
Kai kurie žmonės teigia, kad psichikos ligos – tai prisitaikymas prie tam tikrų aplinkybių, kurios susidarys ateityje. Kadangi mes judame vis beprotiškesnio kraštovaizdžio link, psichikos sutrikimų požymiai yra savotiški darviniškos evoliucijos ženklai. [BBC Radio, 1998]
Mūsų vyriausybė ruošia mums ateitį be darbo, taip pat ir smulkiems nusikaltėliams… Psichopatai su savo slaptomis vaizduotėmis tiesiog klestės. Jie jau klesti. [GQ, 1996]
Šiuo metu mes gyvename dabartyje, nesąmoningai nerimaujame dėl ateities, o tokiame trumparegiškume slypi daug pavojų. Mes žinome, kad, būdami žmonės, esame ydingi ir pavojingi, tačiau tokia savivoka gali užkirsti kelią ir bet kokiai vilčiai bei idealizmui. [interviu su Hansu Obristu, 2003]
Viena iš priežasčių, dėl kurių šiandien nusigręžėme nuo ateities, yra ta, kad mes nesąmoningai nujaučiame, jog logika, kuri valdys mūsų gyvenimus ateinančius dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų, bus visiškai nepanaši į tą, kuria vadovaujamės dabar ir kuria vadovavomės praeityje. Mes artėjame prie labai neapibrėžtos, ir, regis, pavojingos ir chaotiškos epochos, kurioje nebegalios senosios tiesos ir visuomenę vieniję socialiniai ryšiai. [C21, 1991]
Gali būti, kad arabų, musulmonų pasaulis užims komunistinio pasaulio kaip didžiosios ateities šmėklos vietą. [JGB News, 1993]
Žmonijos ateitis – institucinė paranoja – atrodo niūrokai. [laiškas, 1967]
Aš vis dar pamenu tuos laikus, kai žmonija intensyviai domėjosi ateitimi ir buvo įsitikinusi, kad gyvenimas ateityje bus geresnis. Pokario metais ateitis buvo oras, kuriuo kvėpavome. Žvelgdami atgalios, galime pastebėti, kaip tuo metu buvo kuriamas mūsų dabartinio pasaulio projektas: televizija ir vartotojų visuomenė, kompiuteriai, reaktyviniai lėktuvai ir naujausi stebuklingi vaistai pakeitė mūsų gyvenimus ir suteikė galingą pojūtį to, ką XX-asis amžius gali mums pasiūlyti išsivadavus nuo karo ir ekonominės depresijos. Daugeliu atžvilgių mes visi tapome amerikiečiais. [įvadas į Myths of the Near Future, 1994]
Visada įtariau, kad Tarybų Sąjunga buvo paskutinioji senoviška autoritarinė tironija. Totalitarinės ateities sistemos bus pataikūniškos ir prisitaikėliškos, vaišins mus gėrimais ir siūlys minkštas šlepetes it avialinijų stiuardesės, ir pareguliuos mūsų stebimus TV ekranus taip, kad nežinotume, kur iš tiesų skrenda lėktuvas ar netgi kurioje lėktuvo vietoje iš tiesų sėdi pilotas.[interviu su Zinovy Zinik, 1998]
Ateities superherojais taps žmonės, gebantys sutrikdyti šią nuobodulio karalystę, o mūsų Boni ir Klaidai atsiras tam, kad pasipriešintų miesčioniškoms vertybėms. [JGB News, 1993]
Mūsų gyvenimus vairuoja įmantrios vartojimo mados, keistos pramogų kultūros srovės, masinės paranojos dėl naujų ligų, tampančios kone religiniais proveržiais. Kaip visa tai suprasti? Gali būti, kad čia esama užslėptų mazochistinių poreikių, giliai įsišaknijusių žmogiškame hierarchijos pojūtyje. [Super-Cannes, 2000]
Tam tikra prasme mes patys save patruliuojame, o juk ideali kontrolės valstybė ir yra ta, kurios žmonės siaubingai bijo iššūkių. [1997]
Ore tvyro gilus nerimas dėl socialinės kaitos masto, visgi akivaizdžių pokyčių vyksta visai nedaug. [Atrocity Exhibition, 1990]
Michelle Lord „Ateities griuvėsiai“, arkinetblog.wordpress.com
Atrodo, lyg būtume bangos papėdėje, o milžiniška siena balta ketera artėtų mūsų link. Tikiuosi, kad sugebėsime ant jos užšokti ir kitoje pusėje galbūt pamatyti kažkiek didesnį, įdomesnį pasaulį. Kita vertus, ji gali mus ir nugramzdinti. Gyvename labai įdomiais laikais, bet taip pat ir labai neapibrėžtais. [21C, 1997]
Kaip jūs suteikiate žmonėms jėgų, sukeliate bendrumo pojūtį? Visomis veiklomis, kurios, nors nebūtinai nelegalios, provokuoja mus ir patenkina stiprių emocijų poreikį, sužadina nervų sistemą ir atakuoja neuronus, sustingusius nuo poilsio ir neveiklumo. [Cocaine Nights, 1996]
Nieko keisto, kad religiniai lyderiai atklysta iš dykumų. Modernūs prekybos centrai atlieka labai panašią funkciją: ateities Rimbaud, Van Goghas ir Adolfas Hitleris pasirodys iš jų belaikių dykrų. [Atrocity Exhibition, 1990]
Kai kurie požymiai rodo, kad formuojasi švelni desadiškos – kankintojų ir savanoriškų aukų – visuomenės versija. [Literary Review, 2001]
Žmonės noriai gelbsti banginius ir ruonius, nes žino, kad anksčiau ar vėliau ateis ir jų pačių eilė. [Mississippi Review, 1991]
Pažvelkime į save amžių sandūroje, į kiekvieną mūsų, tampantį nesibaigiančio televizijos serialo žvaigžde, raminamą savo paties smegenų vingių muzikos, į begalinės asmeninės visatos centrą… Vaikystė, santuoka, motinystė, net ir tie keli darbai, kuriuos vis dar reikės atlikti, – viskas vyks namie. [Vogue, 1977]
Tai visuomet kelia rūpesčių: bet kokia švietėjiška teisinė sistema ar socialinė veikla patenka į individualių žmonių operacijų lauką, slaptų operacijų… Legalizavę eutanaziją, patręšime dirvą žmonėms, kuriems patinka žudyti kitus… ir jie ras tam daugybę priežasčių. [KGB, 1995]
Mes esame liudininkai padėties, kai buržuazinė visuomenė kontroliuoja viską be jokių išimčių. Vartome leidinius, kuriuose kalbinami jauni dizaineriai, menininkai, fotografai. Paklausti, ko trokšta, jie atsako: pinigų ir šlovės. Devyniolikmetis, savo ambicijas tegalintis įvardinti pinigais ir šlove, – dėl Dievo meilės, juk tai galas, tai dvasios mirtis! [New Musical Express, 1985]
„Gidas į kitą tūkstantmetį“ – taip būtų galima visai vykusiai apibūdinti mano kūrybą. Iš tiesų ji ir buvo ateities psichologijos aprašinėjimas. [Independent, Nov. 10, 2001]
Pasaulis virsta beprotnamiu, vienai visuomenės pusei teisėtai godžiai stebint kitos kančias. Dauguma žmonių nė nesuvokia, kurioje grotų pusėje jie iš tiesų yra. [The Insane Ones, 1962]
Vienintelis žodis galėtų įkūnyti mano baimę dėl ateities: nuobodulys. Vien to aš bijau: kad viskas jau yra įvykę, daugiau nieko jaudinančio, naujo ar įdomaus niekada neatsitiks… ateitis bus tiesiog milžiniškas prisitaikėliškas sielos priemiestis.[RE/Search #8/9, 1984]
Manau, visi mes iš prigimties esame kažkiek iškrypę, linkę į nežmonišką žiaurumą. Vis dėlto, kaip bebūtų keista, mūsų talentas iškrypėliškumui, prievartai ir nešvankybėms gali būti ir geras dalykas. Galbūt tai etapas, kurį praėję, mes atrasime kažką kito. Klaidinga tvardytis ir nepaisyti savo prigimties. [Atrocity Exhibition, 1990]
Tas tiesa, mes – naujovių siekiantys padarai. Naujumas mums būtinas kaip vitaminas C. [Independent, Sep. 14, 2000]
Moterys visuomet buvo slopinamos, o jų intelektui niekada nebuvo suteikta galimybė išsiskleisti. Pirmosios ponios Freud ar Darvin pasirodymas turės stulbinamai išlaisvinantį poveikį ir galbūt pakeis pasaulį su jėga, tolygia religijai. Galbūt šio mesijo mes nesąmoningai ir laukiame. [Literary Review, 2001]
Tikriausiai ateitis priklauso magijai, o magija yra pavaldi mums – moterims. [Rushing to Paradise, 1994]
Pirmiausia, vartotojiško konformizmo „sielos miesčioniškumas“ ir, antra, besikaupiančios ekologinės bei kitos krizės priverčia individą suvokti, kad jis/ji yra visa, ką turi. Tai užaštrina regą ir vaizduotę. Mums reikia ryžtis atsiliepti į tai, kiek tik įmanoma perkurti aplinkinį pasaulį, juk niekas kitas to nepadarys už mus. Turime rasti savyje stiprybės ir imtis darbo. Nesirūpinkit žemiškuoju atpildu. Tiesiog darykite! [Rolling Stone, 1987]
Buržuaziškas gyvenimas iš šio pasaulio baigia išguiti vaizduotę. Po kiek laiko jis sulauks atsakomojo smūgio, juk vaizduotės neįmanoma visiškai užslopinti. Tada veikiausiai gims naujasis Siurrealizmas. [S.F. Eye, 1991]
