Argentinietis Adolfas Pérezas Esquivelas (g. 1926 m.), Nobelio Taikos premijos laureatas, neseniai išplatino atvirą laišką kitam šią premiją pelniusiam asmeniui – JAV prezidentui Barackui Obamai. Siūlome susipažinti.
Atviras laiškas Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Husseinui Obamai
Išgirsk tautų šauksmą! Situacija Sirijoje kelia nerimą ir dar kartą JAV, užimdamos pasaulio policininko vaidmenį, ketina ją pulti laisvės ir žmogaus teisių vardu. Tavo pirmtakas George W. Bushas, apimtas mesijinės beprotybės, sugebėjo pasinaudoti religiniu fundamentalizmu pradėti karus Irake ir Afganistane. Kai teigė, jog kalba su Dievu ir kad Dievas jį ragina pulti Iraką, jis tai darė, nes Dievo valia jam buvo skirta skleisti pasaulyje „laisvę“.
Švenčiant dar vieno Nobelio taikos premijos laureato – Martino Lutherio Kingo mirties 50-metį – tu kalbėjai apie būtinybę siekti atbaigti jo „svajonės“ įgyvendinimą. Reikšmingiausia jos išraiška buvo kova už piliečių teises pirmosios pasaulyje vergovinės demokratijos rasistinėje aplinkoje. Lutheris Kingas buvo žmogus, kuris paaukojo savo gyvenimą vardan kitų gyvenimo, todėl yra mūsų laikų kankinys. Jį nužudė pasibaigus maršui dėl Vašingtono, nes pilietinio nepaklusnumo gestais rodė savo nepritarimą imperialistiniam karui prieš Vietnamą. Ar išties manai, kad karinė kitos tautos invazija yra šios svajonės dalis?
Apginkluoti maištininkus, kad paskui būtų pateisintas NATO įsikišimas, nėra naujas dalykas tavo šaliai bei jos sąjungininkams.
Nenauja ir tai, kad JAV siekia užimti šalis, kaltindama jas turint masinio naikinimo ginklą, nors Irako atveju galiausiai tai nebuvo įrodyta. Tavo šalis rėmė Saddamo režimą, kuris naudojo cheminį ginklą išnaikinti kurdams ir numalšinti Irano revoliuciją ir nieko nepadarė jam nubausti, nes tuo metu dar buvote sąjungininkai. O dabar ketinama pulti Siriją net nelaukiant JTO tyrimo rezultatų, vykdomų su Sirijos vyriausybės leidimu. Žinoma, cheminio ginklo naudojimas yra nemoralus dalykas, kurį dera smerkti, tačiau tavo vyriausybė neturi jokio moralinio autoriteto, pateisinančio tokią intervenciją.
JTO generalinis sekretorius Ban Ki Moonas teigė, kad karinė ataka tik dar labiau pablogintų konfliktą Sirijoje. Mano šalis, Argentina, šiuo metu pirmininkaujanti Saugumo tarybai, paviešino savo poziciją, priešingą tokiai intervencijai, atsisakydama būti „naujų mirčių bendrininke“.
Ir popiežius Pranciškus pakvietė visuotinei maldai už taiką, paskelbdamas pasninko ir maldos dieną rugsėjo 7 d., kurią visiškai remiame. Net ir tavo istorinis sąjungininkas, Didžioji Britanija, atsisakė – bent kol kas – dalyvauti invazijoje.
Tavo šalis Arabų pavasarį baigia paversti NATO pragaru, sukeldama karus Vidurio Rytuose ir tarptautinių prekybos korporacijų plėšikavimą. Invazija, kurią tu palaikai, skatins naują smurtą ir naujas mirtis, taip pat destabilizuos ir Sirijos bei visą regioną. Kokiam tikslui? Šviesaus proto analitikas Robertas Fiskas pabrėžė, kad tikslas yra Iranas ir pristabdyti Palestinos valstybės kūrimąsi, nereaguojant į pasipiktinimą, kurį sukėlė šimtų sirų vaikų mirtis. Ir būtent tada, kai Irane triumfavo nuosaiki vyriausybė – tad tapo įmanoma ieškoti taikių derybų scenarijų besitęsiantiems konfliktams. Šitokia politika yra savižudikiška tavo šaliai.
Sirijai reikia politinio, ne karinio sprendimo. Tarptautinė bendruomenė turi paremti visuomenines organizacijas, siekiančias taikos. Sirų tauta, kaip ir visos kitos, turi teisę savarankiškai apsispręsti ir nustatyti savąjį demokratijos procesą, mes privalome jiems padėti tokiu mastu, kokiu jiems mūsų reikia. Tačiau tavo tauta neturi nei moralinio, nei teisinio autoriteto, nei jokio teisėto pagrindo pulti Siriją ar bet kurią kitą šalį. Ypač po to, kai nužudė 220 tūkstančių žmonių Japonijoje, numesdama atominę bombą.
Joks Kongreso narys negali legitimuoti to, kas nėra legitimuojama, nei įteisinti to, kas yra neteisėta. Ypač turint omenyje buvusio JAV prezidento J. Carterio žodžius: „Jungtinės Valstijos neturi veikiančios demokratijos.“
Neteisėtas telefoninių pokalbių įrašymas, kurį vykdo tavo Vyriausybė, neatrodo labai paveiki priemonė, nes pagal „Reuters“ atliktą apklausą 60 procentų amerikiečių prieštarauja invazijai, kurią tu nori vykdyti. Tad aš tavęs klausiu: kam tu paklūsti?
Tavo vyriausybė tapo pavojinga tarptautinei pusiausvyrai ir savo piliečiams, JAV tapo šalimi, kuri nesugeba sustabdyti mirties eksporto tam, kad išlaikytų savo ekonomiką ir galią. Mes nesiliausime mėginę užkirsti tam kelią. Lankiausi Irake po bombardavimų 10 dešimtmetyje prieš invaziją, nuvertusią Saddamą. Mačiau slėptuvę, kurioje buvo pilna moterų ir vaikų, žuvusių nuo valdomų raketų: netiesioginė žala, kaip jūs tai vadinate.
Tautos sako: užtenka karų. Žmonija reikalauja taikos ir teisės gyventi laisvėje. Žmonės nori savo ginklus perkalti į arklus, o būdas tai padaryti yra nuginkluoti sukarintas sąžines.
Niekada nepamirškime, kad pjauname tai, ką sėjame. Kiekvienas žmogus turėtų auginti taiką, o juo labiau Nobelio premijos laureatas. Tikiuosi, kad tau neatsitiks taip, kad Kingo brolystės svajonę paversi tautų ir žmonijos kančia.
Taikos ir gėrio,
Adolfo Pérez Esquivel
Taikos premijos laureatas
Adolfas Pérezas Esquivelas yra gerai žinomas Argentinos žmogaus teisių aktyvistas, pacifistas, tapytojas, rašytojas ir skulptorius. Nobelio Taikos premija jam įteikta 1980 m.
Iš Cittanuova.it vertė S. Žiugždaitė
