Visokio plauko tradicionalistai kalba apie lyčių lygybę ir LGBTQ (lesbietes, gėjus, biseksualus, translyčius ir „queer“) kaip apie siaubingą grėsmę, rimčiausią pavojų, pasaulinę katastrofą. Žinote, manau, kad jie teisūs. Seksualinė lygybė yra siaubinga grėsmė ir rimčiausias pavojus egzistuojančiai patriarchalinei, seksistinei ir homofobinei paniekos kultūrai.
Ar jaučiate, kaip artėja pasaulinė katastrofa – vis daugiau žmonių nori laisvės, lygybės ir gerovės? Ar girdite, kaip vis daugiau jų kovoja už savo gyvenimų ir pasirinkimų išlaisvinimą? Girdite? Tada bijokite ir drebėkite – artėja lyčių lygybė ir LGBTQ išsilaisvinimas!
Suvokdami, kad diskredituoti laisvę ir lygybę bei išaukštinti smurtą ir priespaudą šiandien nėra jau taip paprasta, tradicionalistai griebiasi apgaulės, dezinformacijos ar kitų „nešvarių darbelių“, kad galėtų „pagrįsti“, kodėl paklusnumas, prievarta ir smurtas yra daug geriau negu laisva, savarankiška asmenybė ir visuomenė. Kad galėtų sustabdyti tai, kas neišvengiamai prasidėjo – išsilaisvinimas iš puritoniškų gyvenimo režimų, iš gausybės gyvenimų, pajungtų represyviai tradicijai.
Vieni bando užtvenkti išsilaisvinimą ir sustabdyti lygybės idėjas teigdami, kad lyčių lygybės ir tolerancijos LGBTQ didinimas yra tradicinės šeimos naikinimas. Šis populiarius teiginys sufleruoja štai ką: jei iš tiesų taip būtų, tai tradicinė šeima nyktų tik tuo atveju, jeigu ji reikštų lyčių hierarchiją, nelygybę ir homofobinį smurtą; jei ji reiškia būtent tai, kam tuomet mums reikalinga tokia prievartą kurianti šeima?
Iš tiesų esmė labai paprasta – lyčių lygybės ir LGBTQ gerovės didinimas reiškia smurtinių, prievartinių santykių, kuriuos moterys ir LGBTQ patiria visuomenėje, nykimą. Diskusijos, kuri šeimos forma geresnė ar tobulesnė, tėra paprastasis formalizmas, nes viskas priklauso nuo šeimos turinio – asmenų. Ne tradicinę šeimos formą naikina lygybė ir laisvė, o prievartinius santykius, kurie gali užsimegzti tiek tradicinėje, tiek netradicinėje šeimoje. Bet jei prievartinius santykius tradicionalistai betarpiškai sieja su tradicinės šeimos forma, tai turiu jiems liūdnų naujienų – tradicinės šeimos, grįstos smurtu, ilgainiui turėtų nebelikti.
Kita populiari strategija – „šviesti“ visuomenę apie lyčių lygybę ir LGBTQ klastojant tyrimus ar pasirenkant pačius marginaliausius tos srities šaltinius siekiant įrodyti, kad tai iškrypimas. Iš mokslo institucijų už tyrimų klastojimą išmestas homofobas P. Cameronas prieš kurį laiką Lietuvoje buvo sutiktas kaip žvaigždė ir, konservatorių prašomas, surado progą paskaityti kelias paskaitas, remdamasis sociologus gūžčioti pečiais verčiančiais „tyrimais“ apie homoseksualumą.
Dažnas tradicionalistas išsirenka pasenusius, marginalinius ir akivaizdžiai kontroversiškus tyrimų duomenis, apeidamas dešimtmečius trukusius ir svarius tyrimus. Taip labai jis trokšta įrodyti, kad LGBTQ ir lyčių lygybė yra statistiškai apskaičiuojami nukrypimai nuo tradicijų ir gamtos – ir todėl verti uždraudimo ar sunaikinimo – o ne išsilaisvinimas iš socialinės priespaudos mechanizmų.
Tokiu būdu siekiama įteisinti prievartą, smurtą ar nelygybę moterų ir LGBTQ atžvilgiu bei parodyti, kad visuomenė turi stabdyti ir naikinti lyčių lygybę ir seksualinių mažumų išsilaisvinimą, nes tai prieštarauja natūraliai tvarkai – gamtai ir tradicijai (nors nesufabrikuoti moksliniai tyrimai tą neigia). Tačiau draudimai ir prievarta atskleidžia ir tai, kad (hetero)seksistinis visuomenės mechanizmas taip pat nėra natūralus ar nulemtas – kad jis išliktų ir galėtų veikti, būtina disciplinuoti ir bausti tuos, kurie nepaklūsta vyraujančiai tvarkai.
Bet jeigu (hetero)seksistinei tvarkai palaikyti reikia draudimų ir prievartos, engiamų žmonių ir uždraustų gyvenimų vien dėl jų kitoniškumo, tai kam mums ji reikalinga, kam mums reikalinga smurtiniais santykiais grįsta visuomenė? Kam mums reikalingas šeimos modelis, kuriamas nelygybės ir prievartos principais?
Ar tradicionalistų prievartos ir nelaisvės narvas vis dar patrauklus ir įtikinantis? Globalūs feminizmo ir LGBTQ judėjimai jau seniai siekia išsilaisvinimo, kurio link eina bendradarbiaudami, įtraukdami kitus judėjimus, užmegzdami išsilaisvinimo tinklą, apjungiantį įvairias engiamas grupes.
Lyčių lygybė ir LGBTQ išsilaisvinimas tikrai artėja ir... žinote ką? Mūsų bijo net daugiausiai galios turintys tradicionalistai, tiesiog dreba iš baimės. Jų žaidimo taisyklės nebeveikia – nepadeda nei argumentai, nei dezinformacinės praktikos, nei šmeižtas ar niekinimas. Jie jaučiasi ypatingai pažeidžiami – pažeidžiami laisvės ir lygybės idėjų: kiekvieną pasitaikiusią progą įstatymų lygyje jie bando įtvirtinti diskriminaciją, discipliną, bausmes ir draudimus mums, siekiantiems išlaisvinti savo gyvenimus. Jie dar bandys mus užgniaužti, susidoroti, gal net įkišti už grotų – tai jų silpnybė. Nes, žinote, mūsų idėjos – laisvė ir lygybė – yra pavojingiausios šioje valstybėje. O kartu ir galingiausios.
Donatas Paulauskas
anarchija.lt
