Rašinys dedikuojamas taikos, žmogaus teisių ir konstitucijos gynėjui A. Ramanauskui-Greitai, grasinančiam iššaudyti visus, kurie kels pavojų esamai tvarkai.
Priešingai nei apsukrūs dešinieji, kurie deklaruoja toleranciją, šie – naujieji dešinieji – parodo tikrąjį buržujų veidą. Už ką jiems reikėtų padėkoti. Seniai buvo laikas nusimesti kaukes, nesislėpti už pseudohumoristinių radijo ar TV personažų. Dabar jie nieko neslepia – nušautų bet kurį protestuojantį, bet kurį anarchistą, trumpai tariant, bet kurį, kas kėsinasi į jų sotų ir komfortabilų debilų gyvenimą.
Apsvaigę nuo apsipirkimų prekybos centruose, grįžę namo, jie sėda prie kompiuterio ir ima ginti tokius pačius kaip jie dalbajobus – prekybos centrų savininkus. Apie viską jie turi pseudooriginalią nuomonę, ojoj, kokie jie kritiški. Liaudis alpsta ir seilėjasi, kad atsidaro „savarankiškai“ mąstančių žmonių, turinčių „tvirtą“ nuomonę, išlaikančių distanciją nuo ideologijos. Jie tai patvirtina – nors ir dirba kekšėmis pigiose televizijoje (pigiose kultūriniu ir estetiniu, bet ne ekonominiu požiūriu), mano, kad tai jų neveikia, kad jie nėra sistemos dalis.
Žižeko jie neskaito, nes tai šiek tiek traumuotų. Tačiau „tiki“, kad jų vertybės – pačios verčiausios iš visų, nes jos grįstos ne anarchistiniais paistalais, o (užsirašykit ant kaktos) – žmogaus teisėmis ir konstitucija. Bet jie nesivelia į svarstymus, kas yra žmogaus teisės ir konstitucija, nes neturėtų ką pasakyti, mat nėra baigę jokių mokslų. Prostitucijos studijos nesiskaito.
Už jų radikalaus teisuoliškumo slypi primityvūs buržujai, kuriems svarbiausia – tik jų interesai. Anot jų, visi turėtų siekti to paties. Tai būtų nuostabi visuomenė. Labai nustebinsiu: aš irgi taip manau. Manau, būtų tobula, jei visi gyventų turėdami daug pinigų. Bet juk suprantate, kas slypi už dalbojobiškų buržujų paistalų? Baimė, kad pyragas bus dalinamas kitaip. Tarkim, ar įsivaizduojate, kiek žmonių teoriškai išlaiko vieną buržujų? Kiek daug žmonių turi sunkiai dirbti, kad viena televizinė kekšė galėtų patenkinti savo malonumo principą?
Visuomenė, kurioje visi galėtų gerai gyventi, neįmanoma. Kažkas turi dirbti šūdinus darbus. Bet tai nereiškia, kad neįmanoma visuomenė, kurioje taip pat būtų vertinamas tualetų valytojo ir TV „žvaigždės“ darbas. Kaip susitariame žaisti, priklauso nuo mūsų norų. Buržujai tai žino. Jie teigia, kad dabartinė Lietuvos valdžia yra geriausia, kokią kada nors turėjome. Sutinku: geriausia buržujams. Ir jie neleis niekam net pagalvoti apie mitingus, o ką jau kalbėti apie perversmus.
Jų logika dažnai nelogiška: vienur grasina visus kitaip manančius iššaudyti, kitur kaltina, kad tik kitaip manantys imtų visus šaudyti, jei įvyktų perversmas. Nesistebėkite šių žmonių nelogiškumu. Kai kalba pasąmonė, sunku viską suvesti į common sense principą.
Reikėtų pasakyti ir tai, kad šis reiškinys yra sveikintinas ir būtinas, nes jis leidžia ir kairiesiems pasverti savo vertybes. Jei imate nekęsti dalbajobų buržujų – vienu žingsniu priartėjate prie jų. Neapykanta nesklinda iš žmonių, kurie nesutiktų gerai gyventi, žinodami, jog dėl to kažkas turėtų būti išnaudojamas. Neapykanta nesklinda iš žmonių, kuriems nesvetima empatija ir solidarumas. Žmogžudžiais ir teroristais netampa žmonės, kuriems rūpi kiti žmonės. Žižeko knygą „Smurtas“ iš esmės galima dedikuoti dalbajobams, kurie dreba dėl savo „neabejotinų“ vertybių.
Dalbajobams buržujams reikia jausti ne neapykantą, bet patį giliausią gailestį. Nepatartina iš jų nelaimės juoktis, kaip tai darau aš. Jei kas nors mano, kad įmanoma būti žmogumi galvojant tik apie save – užjaučiu.
Dalbajobai buržujai, aišku, pasakys, kad jie kaip niekas kitas yra mylintys ir besirūpinantys visuomenės interesu. Ne veltui jie skaito kiekvieną komentarą, taip kompensuodami bendravimo trūkumą, nes turbūt ne paslaptis, kad dalbojabas dalbajobui – priešas. Juokinga net diskutuoti, kad visuomenės interesas galėtų būti dalbajobų buržujų sotus gyvenimas.
Nesišaipykite iš šių žmonių. Užjauskite juos. Jie palaiko objektyvų smurtą, jų dėka mes visi gyvename blogiau. Jie teršia gamtą savo TV laidomis, savo mintimis, vien jų snukiai yra grėsmė regėjimui, bet dėl to netapkime tokiais, kaip jie.
Žmogus, kuris patiria malonumą prekybos centre, yra ne ką daugiau vertas dėmesio negu eilinis gyvulys. Bet tai nereiškia, kad turėtume leisti dalbajobams suvešėti. Šis užkratas pavojingas tuo, kad juo užsikrėtus sunku vėl tapti žmogumi. Tą žino visi buržujai. Kai kurie man yra ne kartą prisipažinę, kad jie toliau palaiko sistemą, kuri sugriovė jų gyvenimus, vien dėl to, kad nėra kelio atgal. Televizijos laidų vedėjas, skandalingas ir populiarus knygų autorius, o iš tiesų už viso potiomkiniško spindesio slypi žiaurus bestiariškas skurdas.
Pabaigai reiktų buržujiško happyendo, tad noriu tokį pasiūlyti. Siūlau kiekvienam nors trumpam pabūti dalbajobu buržujumi! Cha cha cha. Tai blogiausia, kas gali nutikti žmogui.
Vilis Normanas
2011 12 12
