2009 m. sausio 16 d. mūsų šalyje įvyko pirmosios riaušės, kurios ryškiai atskleidė kapitalizmo padarinius sociumui ir kuriomis buvo bandyta nugriauti sieną tarp spektaklio visuomenės ir jos atstumtųjų. Pasaulinės krizės akivaizdoje mažasis žmogus, pradėjęs kovoti už savo laisvę nuo išnaudotojų, už savo nesuvaržytą kūną ir orų gyvenimą, suprato maištingojo momento svarbą – dabar arba niekada.

Valdžia į gyventojų bruzdėjimus reagavo stiprindama policinę tvarką, kriminalizuodama politinių nuomonių skirtumus – valdžios atstovai ėmė persekioti nepriklausomą žiniasklaidą, kairiuosius aktyvistus, profsąjungų atstovus, draudė mitingus. Be to, dešiniųjų pergalė leido suaktyvėti fašistinėms tendencijoms, kurios naudojasi bendraminčių valdžioje joms suteiktomis privilegijomis. To pasekmė – ne tik idėjinis, bet ir fizinis kairiųjų aktyvistų puolimas, dešiniųjų valdomos valstybės gyvenimo norma tapusi neonacių ideologijos sklaida.

Kita vertus, atskiros visuomenės grupės pademonstravo savo ryžtą ir aktyvumą ne tik kritikuodamos autoritarinius valstybės valdymo metodus, bet ir organizuodamos tiesioginį veiksmą bei radikalias alternatyvas. Pasipiktinusios demokratijos ribojimu, įvairios visuomenės grupės protestavo prieš kultūros žlugdymą, neoliberalią aukštojo mokslo reformą, trikdė fašistinių jėgų sambūrius. Didėja ir radikalus profsąjungų aktyvumas. Turbūt vienas didžiausių kultūrinių laisvos minties laimėjimų mūsų visuomenėje – laisvųjų universitetų tinklas, per pusę metų išsiraizgęs visoje Lietuvoje, tampantis nemokama alternatyva į verslo ir valstybės pelėkautus patekusiam tradiciniam universitetui.

Šios ir daugelis kitų problemų svarstomos šiame „Juodraščio“ numeryje. Daug dėmesio skirta policinės valstybės, kokia tampa Lietuva, sukurtoms diskriminacijos problemoms. Šia tema pateikiama įdomi Lietuvos intelektualų bei aktyvistų diskusijos medžiaga, supažindinama su kritinėmis pastabomis apie naujos fašizmo atmainos – postfašizmo – suklestėjimą.

Žurnale rasite žymaus socialinio teoretiko Johno Holloway‘aus teorinius pasvarstymus, kaip pakeisti pasaulį neužgrobiant valdžios, anarchistų patriarcho Piotro Kropotkino patarimus jaunimui. Kolektyvinių alternatyvų kapitalizmui patirtimi dalinsis „Pasidaryk pats“ judėjimų aktyvistai, alternatyvaus aukštojo mokslo teoriją paremsime mūsų jau išbandyta Laisvojo universiteto praktika. Istorijos skiltyje rasite pasakojimą apie tarpukario Lietuvos aktyvistus, kultūros skiltyje „meno“ sampratas svarstys meno streiko organizatoriai Redas Diržys ir Stewartas Home‘as. Dar viena tema – laisvamanybė pasaulyje ir Lietuvoje. Numerį užbaigs įdomi aktyvisto iš Šiaulių Evaldo Balčiūno „autobiografija“.

Tikimės, kad bičiulių iš Lietuvos ir viso pasaulio dėka šis numeris suteiks daug naudingų žinių, kaip atsispirti valdžios represijoms ir keisti pasaulį, kad jame galėtų apsigyventi laisvi ateities žmonės.

SKAITYK, BENDRAUK, MAIŠTAUK!

Redakcinė „Juodraščio” kolegija

Nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas „Juodraštis“ Nr. 2, 2009 m. balandis

Skaityti kitus „Juodraščio“ Nr. 2 straipsnius