Pasakysiu jums naujieną.

Ne, aš neiškėliau savo kandidatūros į prezidentus, nors žinau, kad sakinys bus nepilnas, jei jame nebus veiksnio ar tarinio.

Be to, neprisipažinsiu, kad miegu su nepilnamečiais. Užtat pasakysiu štai ką: mano žmona gerokai senesnė už visus, su kuriais kada nors esu miegojęs.

O naujiena tokia: aš paduosiu į teismą Braun & Viljamson tabako bendrovę, gaminančią cigaretes Pall Mall ir pareikalausiu iš jos milijono žalių! Nuo tada, kai man buvo vos dvylika, aš vieną po kitos rūkiau vien tik Pall Mall be filtro. Ir jau daugybę metų kuo atviriausiai, ant pakuotės, Braun & Viljamson bendrovė grasina mane nužudyti.

Bet man dabar aštuoniasdešimt dveji. Labai ačiū, šunsnukiai prakeikti. Mažiausiai norėjau būti gyvas, kai trys galingiausi žmonės visoje planetoje turės Bušo, Diko ir Kolono* vardus.

Mūsų vyriausybė kariauja su narkotikais. Tai tikrai kur kas geriau negu gyvenimas be jokių narkotikų. Taip žmonės kalbėdavo apie „sausąjį įstatymą“. Ar galite įsivaizduoti, kad nuo 1919 iki 1933 metų JAV įstatymai griežčiausiai draudė gaminti ir gabenti alkoholinius gėrimus bei jais prekiauti. Indianos laikraščio žurnalistas Kenas Habardas sakė: „Sausasis įstatymas“ vis geriau negu gyvenimas be jokio alkoholio.“

Bet supraskit štai ką: dvi žalingiausios medžiagos, kuriomis labiausiai piktnaudžiaujama ir kurioms įgyjama didžiausia priklausomybė, yra visiškai legalios.

Viena, be abejo, yra etilo alkoholis. Ir toks didis žmogus kaip prezidentas Džordžas Bušas pats prisipažįsta, kad laikotarpiu nuo šešiolikos iki keturiasdešimties metų didžiąją dalį laiko būdavo prisišniojęs arba nusitašęs, arba girtas kaip dūmas. Pasak jo, kai sukako keturiasdešimt vieneri, jam pasirodė Jėzus ir privertė mesti girtauti, atsisakyti velnio lašų.

Kai kuriems girtuokliams vaidenasi rožiniai drambliai.

Kai dėl mano patirties piktnaudžiaujant žalingomis medžiagomis - bijojau heroino, kokaino, LSD ir panašių medžiagų. Baiminausi, kad nuo jų gali pasimaišyti protas. Marihuanos suktinukę kartą vis dėlto sutraukiau su Džeriu Garsija ir jo grupe Grateful Dead vien tam, kad būtų smagiau bendrauti. Jokio poveikio nepajutau, tad daugiau niekada to nedariau. Dievo ar dar ko valia alkoholiku nesu daugiausia dėl savo genų. Retkarčiais išgeriu taurelę ar dvi, šįvakar irgi išlenksiu. Bet dvi – man riba. Dėl to bėdų neturiu.

Žinia, garsėju kaip baisus mėgėjas rūkyti. Vis viliuosi, kad cigaretės mane pribaigs. Vienam gale – ugnelė, kitam gale – kvailelis.

Bet pasakysiu jums viena: kartą pagavau tokį kaifą, kad kitas tokio nepajunta nė po kreko porcijos. Tai buvo, kai pirmą kartą gavau vairuotojo pažymėjimą – saugokis pasauli, atvažiuoja Kurtas Vonegutas!

Tais laikais mano automobilis, kiek prisimenu, studebeikeris, buvo varomas kaip beveik visos transporto priemonės ir kiti mechanizmai šiandien, taip pat kaip kūrenamos elektrinės ir lydyklos. Tam naudojamas žalingiausias narkotikas, kuriuo labiausiai piktnaudžiaujama ir kuriam įgyjama didžiausia priklausomybė – organinis kuras. 

Kai čia atsiradote, net kai aš čia atsiradau, industrializuotas pasaulis jau buvo beviltiškai priklausomas nuo organinio kuro, ir labai greitai jo visai neliks. Prasidės „lomkės“.

Ar galiu pasakyti jums tiesą? Turiu galvoje šį tą, apie ką nepraneša per televizijos naujienas. Mano manymu, tiesa štai kokia: mes visi esame priklausomybe nuo organinio kuro sergantys narkomanai, beviltiškai bandantys išsiginti šio fakto. O mūsų vadovai, kaip ir daugybė narkomanų, kurių netrukus laukia „lomkės“, daro smurtinius nusikaltimus, kad gautų šio tiek mažai likusio narkotiko, nuo kurio mes priklausomi.

Nuo ko prasidėjo šis galas? Kai kas gal pasakys, nuo Adomo, Ievos ir nuo Pažinimo obels vaisiaus – tai buvo akivaizdus medžioklės spąstais atvejis. Aš sakau, kad nuo Prometėjaus, vieno iš titanų, dievų sūnaus, graikų mite pavogusio ugnį iš Dzeuso ir atidavusio ją žmonėms. Dievai taip įtūžo, kad Prometėją nuogą prikaustė prie uolos. Jo nugara buvo neapsaugota, tad ereliai lesė jo kepenis. Ne veltui žmonės sako: „Rykštė vaiką taiso.“

Dabar akivaizdu, kad dievai buvo teisūs, kai šitaip pasielgė. Artimi mūsų pusbroliai gorilos, orangutangai, šimpanzės ir gibonai visą tą laiką kuo puikiausiai vertėsi misdami vien žaliomis augalinės kilmės medžiagomis. O mes ne tik gaminame karštus valgius, bet per mažiau nei du šimtus metų baigiame sunaikinti šią kadaise tokią malonią planetą, atlikusią gyvybės palaikymo sistemos paskirtį, daugiausia per savo termodinaminį šėlsmą su organiniu kuru.

Anglas Maiklas Faradėjus pirmą elektros generatorių sumeistravo vos prieš šimtą septyniasdešimt dvejus metus.

Vokietis Karlas Bencas pirmą automobilį, stumiamą vidaus degimo variklio, sukonstravo vos prieš šimtą devyniolika metų.

Pirmas naftos gręžinys JAV, šiandien – sausa skylė – Edvino L. Dreiko buvo išgręžtas Titusvilyje, Pensilvanijoje, vos prieš šimtą keturiasdešimt penkerius metus.

Žinia, amerikiečiai broliai Raitai pagamino pirmą lėktuvą ir juo paskrido vos prieš šimtą ir vienerius metus. Jis buvo varomas benzinu.

Norit pasikalbėti apie nenumaldomą šėlsmą?

Tai mina, sprogstanti, kai palieti kokį iš pažiūros nekaltą žaisliuką.

Ak, tas taip lengvai padegamas organinis kuras! Šiuo metu mes sprogdiname bemaž paskutinius jo burbuliukus, lašelius ir gabalėlius. Netrukus užges visos šviesos. Nebebus elektros. Sustos visų rūšių transporto priemonės, o Žemės planeta netrukus pasidengs griaučių ir niekam nebereikalingų mechanizmų pluta.

Ir niekas ničnieko negali pakeisti. Žaidimas per daug seniai prasidėjęs.

Nenoriu sugadinti vakarėlio dalyviams nuotaikos, bet tiesa tokia: mes iššvaistėme savo planetos išteklius, tarp jų orą ir vandenį, tarsi rytojaus neturėtų būti. Todėl jo ir nesulauksime.

Ką gi, vienuoliktokų vakarėlis mokslo metų pabaigos proga neįvyks, bet ne tai svarbiausia.

____________________ 

* Žargone „bush“ reiškia „pizę“, „dick“ – „pimpalą“, „colon“ (autorius sąmoningai iškraipo vardą Colin) – „gaubtinę žarną“ (Vert.).

Kurt Vonnegut. Žmogus be Tėvynės. Romanas. Iš anglų k. vertė Vytautas Petrukaitis. – K.: Kitos knygos, 2007.