Bolo bolo taip pat yra nuosaikus naujos kosminio laivo tvarkos siūlymas po Mašinos sunaikinimo. Jis iškilo kaip paprastas pageidavimų rinkinys, tačiau vėliau apaugo jo praktinio realizavimo vizijomis. Bolo bolo visame pasaulyje gali būti realizuotas per penkerius metus, jei pradėtume šiandien. Jis garantuoja švelnų nusileidimą kitoje realybėje. Pereinamuoju laikotarpiu nė vienas iš mūsų nebadaus, nešals ir nemirs anksčiau nei mirtų dabar. Rizika labai menka.
Žinoma, šiandien netrūksta poindustrinės civilizacijos vizijų. Ekologinės ar alternatyvios lektūros kiekis greitai auga – Vandenio amžiaus proveržis, paradigmų pokyčiai, ekotopija, naujieji tinklai, šaknys, decentralizuotos struktūros, minkšta visuomenė, naujasis skurdas, maži junginiai, trečioji banga, kitokios visuomenės. Vyksta tariamai slapta veikla komunose, sektose, piliečių iniciatyvose, alternatyviose įmonėse, asociacijose. Gimsta nauja visuomenė.
Visose šiose publikacijose ir eksperimentuose yra daugybė geros ir naudingos informacijos, tinkamos pasisavinti ir įtraukti į Bolo bolo. Tačiau daug kas iš tos ateities ar ateitizmo (kaip sako prancūzai) nekelia susižavėjimo. Ten dvokia susilaikymu, moralizmu, dar didesnėmis pastangomis, varginančiu mastymu, saikingumu ir savęs ribojimu. Žinoma, kad viskam yra ribos. Bet kam riboti malonumus ir nuotykius? Kodėl dauguma alternatyvų kūrėjų kalba vien apie naujas atsakomybes ir beveik niekada apie naujas galimybes?
Vienas iš alternatyvių šūkių yra „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“. Kodėl negalvoti ir neveikti globaliai ir lokaliai? Žinome daug idėjų, bet jose trūksta praktinių globalių (ir logiškų) siūlymų, tam tikros, visiems suprantamos kalbos. Jei nenorime pakliūti į dar vienus Mašinos spąstus, turėtume susitarti kai kuriais esminiais klausimais. Šia prasme nuosaikus (akademinis) apdairumas yra savybė, grasinanti mus nuginkluoti. Kam tas nuosaikumas artėjančios katastrofos akivaizdoje?
Bolo bolo gal ir nebus geriausias, detaliausias ir tikrai neabejotinas siūlymas, kaip suderinti naują kosminį laivą. Bet jis nėra jau toks blogas ir daugeliui žmonių galėtų būti priimtinas. Aš esu už tai, kad būtų pabandyta ir pažiūrėta, kas iš viso to išeis.
Tuo atveju, jei mums patinka Bolo bolo, kitas klausimas turėtų skambėti šitaip: kaip tai realizuoti? Argi tai ne dar vienas realpolitik siūlymas? Tiesą sakant, Bolo bolo negalima įgyvendinti naudojant politiką, yra kitas kelias, daugybė kelių, kuriais galime eiti.
Jei jau turime reikalą su Mašina, pirma akivaizdi problema yra negatyvi: kaip galėtume paralyžiuoti ir pašalinti Mašinos kontrolę (t.y. pačią Mašiną), kad Bolo bolo galėtų išsiplėsti be pavojaus būti sunaikintam pačioje pradžioje? Galime šią strategijos dalį pavadinti ardomosios veiklos pašalinimu.
Pasaulinę Darbo Mašiną teks išmontuoti atsargiai, nes nenorime pranykti kartu su ja. Nepamirškime, kad mes esame mašinos dalis, ji – tai mes. Norime sunaikinti Mašiną, bet ne save. Norime sunaikinti tik savo funkcijas Mašinoje. Sunaikinti reiškia pakeisti santykius tarp mūsų pačių (trijų darbininkų tipų) ir pakeisti mūsų santykius su Mašina, kuri kaip totali sistema atskirai veikia kiekvieną darbininkų tipą. Tai perkeitimas, o ne puolimas, nes visi mes esame Mašinos viduje ir turime ją užblokuoti iš tenai. Ji niekada nesipriešins mums kaip išorės priešams. Niekada nebus priekinės fronto linijos, vadų ar uniformų.
Vien santykių pakeitimas neatneš sėkmės, nes tokiu būdu mes galime paralyžiuoti tik tam tikrą Mašinos sektorių, sunaikinti vieną iš jos funkcijų, bet ji sugebės atsikariauti ir vėl užimti jį. Kiekviena pokyčiais užimta vieta turi būti užpildyta kažkuo „nauju“, kažkuo „konstruktyviu“. Neverta tikėtis iš pradžių pašalinti Mašiną, o tada, tuščioje vietoje, įkurti Bolo bolo, nes mes visada vėluosime. Laikini Bolo bolo elementai, jo struktūrų pradmenys turi užimti visus laisvus tarpus, apleistus plotus, užkariautas bazes ir padėti pamatus naujiems santykiams. Kūrimas turi susilieti su pokyčiais į vieną procesą – pamato formavimą. Kūrimas niekada neturi tapti pretekstu atsisakyti pokyčių. Vien pokyčiai sukels tik trumpus šviesos pliūpsnius, istorines datas ir didvyrius, bet nepaliks konkrečių rezultatų. Kūrimas ir pokyčiai – abu yra nebylios ar atviros bendradarbiavimo su Mašina formos.
Pradžioje, turėdami reikalą su pokyčiais, turime pabrėžti, kad kiekvienas darbininko tipas, kiekviena Mašinos funkcija ir kiekviena pasaulio dalis turi savitą pokyčių potenciją. Yra trys skirtingi būdai, kaip padaryti žalą Mašinai, bet ne kiekvienas turi galimybes jais pasinaudoti. Globalių pokyčių pasirinkimo meniu galime apibrėžti taip:
A. Dezinformacija: sabotažas (įrangos ar programų), Mašinos laiko vagystės (žaidimams ir asmeniniams poreikiams), klaidingas planavimas ar projektavimas, nediskretiškumas (kaip, pvz., Ellsbergo ar Watergato skandale), apleidimas (mokslininkų, pareigūnų), atrankos atmetimas (mokytojų), klaidinanti vadyba, valstybinių paslapčių išdavimas, ideologiniai nukrypimai, klaidinga informacija (aukščiau esantiems). Rezultatai gali būti momentiniai ar ilgalaikiai (sekundės, metai).
B. Gamybos mažinimas: nedalyvavimas, žema kokybė, sabotažas, streikas, neatvykimas dėl ligos, susirinkimai darbo vietoje, demonstracijos gamyklose, mobilumas, okupacijos (pvz., Lenkijos darbininkų kova). Rezultatai pasireiškia po vidutinio laikotarpio (savaitės, mėnesiai).
C. Žlugdymas: riaušės, gatvės blokados, prievartos veiksmai, muštynės, skyrybos, namų kivirčai, plėšimai, partizaniniai karai, skvotavimas, padeginėjimai (kaip San Paule, Majamyje, Sowete ar El Salvadore). Rezultatai paaiškėja greitai (valandos, dienos).
Žinoma, visi šie veiksmai turi ir ilgalaikių pasekmių. Mes kalbame tik apie tiesioginį jų, kaip aktyvizmo formų, poveikį. Bet kuris iš šių pokyčių gali pakenkti Mašinai, net gali ją laikinai suparalyžiuoti. Tačiau, kiekvienas jų gali būti neutralizuotas netaikant kitų dviejų arba juos neteisingai taikant, nes jų poveikis, priklausomai nuo vietos ir laiko, yra skirtingas. Dezinformacija darosi neveiksminga, jei jos negalima pritaikyti gamybai ar fizinei prekių ar paslaugų cirkuliacijai. Tokiu atveju ji tampa paprasčiausiu intelektualiniu žaidimu ir pati save sunaikina. Vien tik streikas visada gali būti sužlugdytas, jei niekas negins nuo žlugdančių policijos veiksmų. Žlugdymas greitai baigiasi, nes Mašina kontroliuoja tiekimą iš savo gamybos sektoriaus. Mašina žino, kad visada vyks prieš ją nukreipti pokyčiai, kad dėl sandėrio tarp jos ir atskirų darbininkų tipų vėl ir vėl turės būti deramasi ir kovojama. Ji tik stengiasi išsklaidyti trijų sektorių atakas tam, kad mes negalėtume remti vieni kitų, plėsti savo kovų ir tapti tam tikra kontrmašina.
Ką tik laimėje streiką (sumažinę gamybą), darbininkai pyksta ant bedarbių demonstrantų, kurie gatvių blokadomis kliudo jiems laiku pasiekti darbo vietą. Subankrutuoja įmonė, ir darbininkai skundžiasi inžinieriais ir vadybininkais. Bet juk pokyčių norintis inžinierius tikslingai padarė klaidą projekte, o vadybininkas sabotavo įmonę. Darbininkai netenka savo darbo vietų, dalyvauja demonstracijose ir riaušėse, o policininkai (irgi darbininkai) dirba savo darbą.
Atskirų izoliuotų sektorių atakas Mašina transformuoja į tuščius judesius. Mašinai nėra nieko labiau pamokančio nei puolimai, ir nieko pavojingesnio nei ilgalaikė ramybė, nes tokiu atveju ji nežino, kas vyksta jos organizme. Mašina negalėtų veikti be tam tikrų ligų ir sutrikimų. Lokalinės kovos yra jai lyg kontrolės priemonės, lyg termometras, suteikiantis jai dinamikos ir vaizduotės. Mašina gali net pati išprovokuoti kovas norėdama išbandyti savo kontrolės priemones.
Norint sukurti kritinę situaciją, dezinformacija, gamybos mažinimas ir žlugdymas turėtų visuotinai apsijungti. Toks mirtinas junginys galėtų atsirasti tik įveikus skirtumus tarp trijų darbininkų funkcinių tipų, o šie skirtumai gali būti įveikti tik bendromis kovomis įvairiuose sektoriuose. Turėtų atsirasti bendravimo būdas, su kuriuo mašina techniškai negalėtų susitvarkyti – dekomunikacija. Todėl paskutinio žaidimo prieš Mašiną pavadinimas yra ABC disko.
Kur galėtų atsirasti ABC disko mazgai? Kažin ar tose vietose, kur susirenka Mašinos funkcijas atliekantys darbininkai, t.y. darbo vietose, prekybos centruose ar namų ūkiuose. Gamykla yra organizuota atskyrimo sistema, o profsąjungos yra tik šios sistemos atspindys, o ne nugalėtojas. Darbo vietoje ypač akcentuojami skirtingi interesai: atlyginimas, užimamos pareigos, hierarchija ir privilegijos – visa tai stato sienas. Gamyklose ir kontorose darbininkai atskirti vieni nuo kitų, triukšmas per didelis, užduotys per daug įtraukiančios. ABC disko niekada neįvyks ekonominėje Mašinos dalyje.
Bet yra ir gyvybės zonų. Mašinos požiūriu tai užribio teritorijos. Mašinai nepavyko visko suskaitmeninti ir racionalizuoti – religijos, mistinių patirčių, kalbos, gimtųjų vietų, gamtos, seksualumo, beprotiškų idėjų, pykčio, žavesio. Toks gyvenimas iš slysta iš Mašinos nustatytų rėmų. Žinoma, Mašina suvokia savo nepajėgumą šiose srityse ir bando ekonomizuoti jų veikimą. Religija tampa sektų bizneliu, gamtą eksploatuoja turizmas ir sportas, meilė vienai šaliai degraduoja iki ideologinio preteksto ginklų pramonei, seksualumas komercializuojamas sekso industrijos ir pan. Nėra tokio poreikio, kurio nebūtų įmanoma suprekinti, tačiau tapęs preke jis iškraipomas ir sumenkinamas.
Vis dėlto kai kurie poreikiai yra ypač neparankūs masinei gamybai dėl autentiškos asmeninės patirties pobūdžio. Įmanomas tik dalinis jų virsmas, todėl vis daugiau žmonių pradeda suvokti ir „tai, kas liko“. Aplinkosauginių, pacifistinių, etninių ar regionalistinių judėjimų, kai kurių „naujojo religingumo“ formų (pvz., pacifistų bažnyčių) ar homoseksualų subkultūrų sėkmė tikriausiai ir atspindi šį neatitikimą.
Kai tik atrandamos ar sukuriamos naujos, už ekonominės logikos esančios tapatybės, kartu sukuriami ir ABC disko mazgai. Priešindamiesi karui susitelkia vyrai, moterys, intelektualai ir darbininkai. Homoseksualai buriasi nepaisydami užimamų darbo vietų. Indėnai, baskai, armėnai kovoja kartu – „naujasis nacionalizmas“ (ar regionalizmas) peržengia darbo ar išsilavinimo barjerus. Gali būti, kad Čenstachovos Juodoji Madona padėjo susivienyti lenkų darbininkams, intelektualams ir ūkininkams. Neatsitiktinai šiuo metu tokie judėjimai įgauna vis daugiau jėgos. Jų žlugdanti jėga remiasi ABC disko augimu, nors Mašina iš karto reaguodavo bandydama šių junginių elementus supriešinti tarpusavyje ir atkurti seną abipusės antipatijos mechanizmą.
Minėti judėjimai sukūrė tik paviršutiniškus ir trumpalaikius ABC disko. Daugeliu atvejų skirtingi tipai susilietė tik labai trumpam ir vėl sugrįžo į savo kasdienį susiskaldymą. Dalyvavusieji tame sukūrė daugiau mitologijos nei realybės. Norint išlaikyti tai ilgiau ir daryti jaučiamą įtaką, mes turime išmokti vykdyti kasdienes užduotis už Mašinos ribų. Turime konstruktyviai žiūrėti į virsmą. Turime bandyti įgyvendinti savitarpio pagalbą, paslaugų, konkrečių kultūrinių funkcijų mainus be pinigų. Šiame kontekste turime sukurti Bolo bolo, barterinių susitarimų, nepriklausomo maisto tiekimo ir pan. sistemas.
Ideologijos (ar religijos) nepakankamai stiprios, kad įveiktų tokias kliūtis kaip pajamos, švietimas ar visuomeninė padėtis. Žmonės, priskiriami skirtingiems ABC tipams, turės kasdien ieškoti susitarimo su pačiais savimi. Norint stabilizuoti tokius disko mazgus, reikės pasiekti atitinkamą savęs išlaikymo ir nepriklausomybės nuo valstybės ir ekonomijos lygį. Negalime dirbti po 40 valandų per savaitę ir vis dar turėti laiko ir energijos bendruomeninėms iniciatyvoms. ABC mazgai negali būti vien kultūrinės dekoracijos, jie turi pakeisti bent dalį piniginių pajamų ir suteikti mums šiek tiek laisvo laiko. Tik per praktiką atrasime, kaip turi atrodyti šie ABC disko mazgai. Gal jie bus kaip rajonų centrai, slapti maisto sandėliai, ūkininkų-amatininkų mainai, energijos kooperatyvai, bendruomeninės pirtys, dalijimasis automobiliais ir pan. Visos susitikimų vietos, bendrų interesų pagrindu sutraukiančios visų trijų tipų darbininkus, gali tapti ABC disko.
Daugybė tokių ABC mazgų sutrupins Mašiną ir nepastebimai stums į priekį visus įmanomus judėjimus. Įvairovė, nepastebimumas, lankstumas, vardų, vėliavų, etikečių nebuvimas, išdidumo ir garbės atmetimas, politinio elgesio ir atstovavimo vengimas gali apsaugoti tokius mazgus nuo Mašinos akių ir rankų. Tokiu būdu gali būti dalijamasi patirtimi, informacija ir praktiniais instrumentais. ABC disko mazgai gali veikti kaip laboratorijos naujiems, painiems ir stebinantiems veiksmams, kadangi jie galės naudotis visomis trimis funkcijomis ir tikėtinais Mašinos sutrikimais. Net Mašinos protas negali naudotis tokiu informacijos kiekiu, nes ji turi apie save galvoti skirtingai (kompetencijos ir išskaidytos atsakomybės principas).
ABC disko mazgai nėra partija ir net ne judėjimas, koalicija ar skėtinė organizacija. Jie yra vien jų veiksmų sankaupa. Jie gali susitikti kokiu nors masinio judėjimo momentu, pasitikrinti jėgas ir Mašinos reakcijas, ir tada vėl pranykti kasdienybėje. Jie derina savo jėgas, kai susitinka bendrai užduočiai. Jie nepriklauso prieš Mašiną nukreiptam judėjimui. Jie yra Mašinos sunaikinimo turinys ir materialinė bazė.
Dėl jų sąmoningo neorganizuotumo ABC mazgai visada gali pateikti staigmenas. Staigmenos yra gyvybiškai svarbios, kol mes esame fundamentaliai blogesnėse pozicijose nei Mašina. Mus galima šantažuoti nuolat gąsdinant pasaulinės Mašinos mirtimi ar savižudybe. Negalima neigti, kad tam tikromis aplinkybėmis partizaninis karas galėtų tapti būtinybe (kai Mašina žudo). Kuo daugiau ABC mazgų, tinklų ir audinių, tuo dažniau pasireiškia Mašinos mirties instinktas. Tačiau tai jau dabar yra mūsų gynybos prieš Mašiną dalis, turime į tai žiūrėti herojiškai ir būti pasiruošę pasiaukoti. Kažkokiu būdu turime priimti Mašinos šantažą.
Kai Mašina pradeda žudyti, privalome atsitraukti. Neturime jos gąsdinti. Ji turi mirti to net nesuvokdama. Tai gynyba, tačiau turime atsiminti Čilę, Grenadą ir Lenkiją – kai tik kova perkeliama į policinį ar karinį lygmenį, mes artėjame prie pralaimėjimo. O jei laimime – laimi mumyse glūdintis karinis ir policinis aspektas, o ne mes. Tuomet atsiranda „revoliucinė“ karinė diktatūra.
Kai Mašina paprasčiausiai pradeda žudyti, akivaizdu, kad padarėme klaidą. Niekada neturėtume užmiršti, kad mes taip pat esame ir tie, kurie šaudo. Mes niekada nestovime prieš priešą, mes patys esame tas priešas. Tai neturi nieko bendra su neprievartinėmis ideologijomis. Galime smurtauti, bet vis tik nežudyti vieni kitų.
Žala Mašinai ir prievarta nebūtinai siejasi. Mūsų neišgelbės gėlių dovanojimas kareiviams ar malonus elgesys su policija. Jų neapgausi simbolizmu, argumentais ar ideologijomis – jie tokie pat, kaip mes. Tačiau policininkas turi kaimynus, generolas galbūt yra gėjus, o kareivis girdėjo, kad jo sesuo yra ABC disko mazgo aktyvistė. Kai veikia pakankamai daug disko, atsiranda pakankamai daug Mašinos saugumo spragų ir rizikos zonų. Turime būti atsargūs, praktiški ir taktiški.
Jei Mašina žudo, vadinasi, nėra pakankamai ABC disko mazgų. Per daug jos organizmo dalių yra geros būklės, ir ji gali tikėtis išsigelbėti smurtiniais veiksmais. Mašina nemirs nuo širdies smūgio, tačiau gali mirti nuo ABC vėžio, per vėlai tai suvokus, kad galėtų išsigydyti operacija ar radiacija. Tokios yra žaidimo taisyklės. Negerbiantys jų turi išeiti iš žaidimo (ir tapti herojais).
Virsmas kaip pagrindinė strategija yra praktinės meditacijos forma. Ji gali būti kaip mantra, derinanti virsmą (judėjimą) ir bolo (ateities visuomenę).
Darbo Mašina yra pasaulinio pobūdžio, todėl Bolo bolo strategija irgi nuo pat pradžių turi būti pasaulinė. Paprastų vietinių, regioninių ar net nacionalinių ABC disko mazgų niekada nepakaks paralyžiuoti Mašiną kaip visumą. Vakarai, Rytai ir Pietūs turi kartu pradėti keisti savo funkcijas Mašinos viduje ir kurti naujus konstruktyvius lūkesčius. Kas galioja trims darbininkų tipams mikrolygmenyje, taip pat tinka trims pasaulio dalims makrolygmenyje. Turi atsirasti planetiniai disko mazgai. Tarp disko mazgų turi veikti trejopas ryšys. Planetinis triukas slypi triko principe.
Triko yra disko sąsajos tarp ABC mazgų kiekvienoje iš trijų pasaulio dalių: pramoninių Vakarų šalių, socialistinių šalių ir neišsivysčiusių šalių. Triko mazgas yra trijų vietinių ABC mazgų susijungimas tarptautiniame lygyje.
Bolo lūkesčiai įsikūnys triko mazge. Žinoma šis įsikūnijimas turi vykti už vyriausybių ir tarptautinių organizacijų ribų. Ryšiai turėtų būti kuriami tiesiogiai tarp rajonų, tarp kasdienių įvairaus pobūdžio iniciatyvų. Turėtų atsirasti triko, apjungiantis Šv. Marko aikštę Niujorke, Gdansko Šiaurės rytų 7 ir Mutum-Biyu Nigerijoje. Arba Ciuricho Stauffacherį, Novosibirsko kvartalą A3 ir Vuma Fidžyje. Tokie triko mazgai pradžioje galėtų atsirasti kaip atsitiktiniai asmeniniai ryšiai (turistinėse kelionėse ir pan.), o tada galėtų plėstis dėl kitų, jau veikiančių triko segmentų.
Praktinė triko mazgo nauda iš pradžių galėtų būti labai nežymi: apsikeitimas būtinais daiktais (vaistais, įrašais, prieskoniais, rūbais, įranga) be pinigų ar bent jau už labai nedidelę kainą. Akivaizdu, kad tarp trijų pasaulio dalių kol kas nėra lygiaverčių mainų, todėl Trečiojo pasaulio partneriui reikės pagalbos norint įveikti pasaulinės rinkos išnaudojimą. Taip pat jam reikės daug medžiagų konstruojant esminę infrastruktūrą (fontanus, telefonus, generatorius). Tačiau tai nereiškia, kad triko yra tik tam tikras pagalbos besivystančioms šalims modelis. Partneriai žinos apie bendrus projektus, bus palaikomi „akis į akį“ ryšiai, pagalba bus pritaikoma prie realių poreikių ir remsis asmeniniais santykiais.
Mainai nebus vienpusiai net ir dabartinėmis sunkiomis sąlygomis. Disko mazgai duos materialines vertybes (nes jie jų turės pakankamai), o mainais gaus daug kultūrinių ir dvasinių „daiktų“. Pavyzdžiui, iš tradicinių kaimų jie gali daug ką sužinoti apie gamtą, mitologiją, santykius tarp žmonių ir pan. Kaip ir minėjome, kiekvienas sandėris, net ir pats smulkiausias, turi privalumų. Vietoje to, kad gąsdintume save sandėrių trūkumais, mes keisimės tais elementais, kurie vis dar yra stiprūs ir vertingi.
Triko mazgai leidžia ABC disko mazgų dalyviams demaskuoti savitarpio pagalbos iliuzijas savo sandėriuose ir sustabdyti pasaulinės Darbo Mašinos žaidžiamą skirstymo žaidimą. Vakarų disko sužinos apie kasdienį socialistų gyvenimą ir atsikratys tiek socialistų, tiek raudoną spalvą puolančių antikomunistų propagandos. Rytų partneriai galės atmesti savo Auksinių Vakarų iliuzijas ir tuo pačiu įgys imunitetą savo šalių oficialiam indoktrinavimui. Trečiojo Pasaulio disko sunaikins vystymosi ideologijas, socialistines demagogijas ir bus atsparesni šantažui skurdu.
Visa tai bus ne švietimo proceso, o natūralaus trigubo bendravimo pasekmės. Vakarų disko mazgas gali padėti Rytų partneriui nemokamai įsigyti japonišką muzikinį centrą. Poreikiai yra poreikiai, net jei juos sukūrė Mašinos reklaminės strategijos. Plečiantis triko, vykstant artimesniems mainams, augant Bolo bolo struktūroms, pradės vyrauti autentiški norai, kokie jie bebūtų. Galbūt afrikietiški šokiai ir pasakos bus įdomesni nei disko muzika, rusiškos dainos bus įdomesnės nei kasetiniai magnetofonai.
Pasaulinių pamatų kūrimas nuo pat pradžių yra būtina sąlyga teisingai strategijai, galinčiai atvesti į Bolo bolo. Jei Bolo bolo liks tik vienos šalies ar regiono atributu, jis prapuls, jis taps tik dar vienu vystymosi impulsu. Trigubu bendravimu besiremiantys pasauliniai santykiai sunaikins nacionalines valstybes ir politinius blokus. Kaip ir disko mazgai, triko mazgai sukurs tinklą, kuris suparalyžiuos pasaulinę Mašiną.
Iš triko išaugs barteriniai susitarimai (fenos), svetingumas (sila), nauji kultūriškai apibrėžti regionai (sumi) ir globalūs susitikimų taškai (asa dala). Triko tinklas taip pat turės iš vidaus sustabdyti atskirų šalių karo mašinas, tokiu būdu tapdamas tikru taikos judėjimu būtent todėl, kad jiems įdomi ne „taika“, o bendri pozityvūs projektai.
Iš www.evolutionzone.com vertė RB
2010 08 13
