Knyga „Kaip tapau laisvas nelaisvame pasaulyje” kalba apie naujas laisvės idėjas ir naujus jų įgyvendinimo būdus. F. Kafka sakė, kad „knyga turi būti kaip ledo kirtiklis, kad pralaužtų mūsų viduje užšalusią jūrą”. Tokia ir yra ši knyga. Apeiti, apgauti autoritarinę valdžią, jos institucijas ir tokiu būdu pasiekti norimą laisvę – štai ką iš esmės siūlo autorius. Daugeliui karštos ir negailestingos tiesioginės kovos šalininkų tai gali pasirodyti nepriimtina ir tam jie turbūt turi savų argumentų, bet knygos autoriaus atlikta plati vidinės argumentacijos studija ir galimų alternatyvų bei išsilaisvinimo technikų apžvalga verčia susimąstyti, o svarbiausia – praplečia pasirinkimo galimybes. Juk mes to ir norime – laisvai rinktis ir laisvai įgyvendinti savo pasirinkimą.

Harry Browne. Kaip tapau laisvas nelaisvame pasaulyje

Laisvės poreikis yra neatskiriama žmogaus prigimties dalis ir jo neįmanoma riboti įstatymais, lozungais ar įsakymais. Bet yra skirtumas tarp poreikių ir realybės. Daugumai žmonių laisvė tėra maloni iliuzija, tai, apie ką galima pasvajoti tempiant kasdienę įsipareigojimų naštą realiame pasaulyje.

Jie leidžia savo dienas tuščiai plepėdami apie tai, ko jie nori pasiekti gyvenime, ko jiems trūksta, kodėl jie to neturi ir kas trukdo jiems būti laisviems.

Daugumai žmonių laisvė tėra neišsipildanti galimybė. „Jei ne žmona, man būtų pasisekę“. Arba „Jei tik būčiau balsavęs už Ruzveltą (ar Niksoną, ar dar ką nors), šalis jau būtų laisva“.

Nelaisvas žmogus niekada negali visiškai užspausti savo laisvės poreikio nežiūrint to, ką jis laiko savo įkalintojais – savo šeimą, darbą, visuomenę ar vyriausybę. Todėl kartais vis pabandoma išsivaduoti nuo suvaržymų.

Nelaimei, tokios pastangos paprastai priklauso nuo individualių sugebėjimų keisti kitų žmonių mastymą, todėl paprastai optimizmas virsta į žlugusias viltis ir liūdesį.

Daug žmonių, tikėdamiesi išsilaisvinimo, įsitraukia į nuolatinę socialinę kovą – įsijungia į judėjimus, neatidėliotinus politinius veiksmus, rašo laiškus redaktoriams ir kongresmenams, stengiasi apšviesti žmones. Jie tikisi, kad kada nors tai pasiteisins.

Bet metai bėga, o visuotinių pokyčių nematyti. Pasiekiamos mažos pergalės, bet pralaimėjimai viską gražina į savo vietas. Pasaulis toliau keliauja jam vienam žinomu keliu. Iki pat mirties jų, kaip ir visų pavergtųjų, viltis lieka gyva.

Planai, judėjimai, kovos – niekas iš to neveikė. Todėl ir toliau nelaisvas žmogus svajoja, sutinka su esama padėtimiir lieka toje pačioje vietoje.

Turėtų būti kelias išsilaisvinti nelaukiant stebuklo. Turėtų būti kelias, kuriame individas galėtų keisti situaciją nelenkdamas į savo pusę viso pasaulio.

Turėtų būti kelias, kuriuo eidamas jis išvengtų kosminių mokesčių, turėtų laiko savo pomėgiams, mėgautusi meile be varginančių komplikacijų, pašalintų erzinančius socialinius apribojimus ir išlaisvintų save nuo šimtų įpareigojimų, kuriuos kasdien jam užkrauna aplinkiniai.

Ir turėtų būti kelias, kuriuo einant nebūtina perauklėti visų kitų dalyvaujančių žmonių.

Nebūtina įsitraukti į visa apimančią visuomenės, kurioje tu gyveni, perkūrimo kampaniją. Nereikia kantrybės norint perauklėti kiekvieną, su kuriuo turi reikalų.

Yra kelias, visiškai priklausantis nuo tavo pasirinkimo. Gali būti laisvas nekeisdamas pasaulio. Gali gyventi savo gyvenimą taip, kaip nori, nežiūrint to, ką su savo gyvenimais daro kiti.

Galų gale, kaip įmanoma gyventi taip, kaip norisi, kai pilna žmonių, kurie neleistų tau to padaryti?

Kaip gali leisti savo pinigus kur panorėjęs, kai vyriausybė lupa tokius didelius mokesčius? Kaip gali daryti ką panorėjęs, kai vyriausybė ir visuomenė uždraudė daugybę tavo mėgstamų veiklų?

Kaip galima gyventi savo gyvenimą, kai esi įsipareigojęs savo šeimai, savo draugams, savo darbui? Argi įmanoma nekreipti dėmesio į kitų keliamus reikalavimus?

Aš suprantu, kad šiuo metu laisvo gyvenimo trukdžiai atrodo sunkiai įveikiami. Ir vis dėlto jau yra žmonių, gyvenančių savo pasirinktą gyvenimą. Kai kurie iš jų galbūt pradėjo su didesnėmis problemomis nei tavo. Bet nežiūrint problemų, jie atrado laisvę nelaukdami, kol visas pasaulis taps laisvu.

Būti laisvu nelaisvame pasaulyje nėra jau taip utopiška, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Galų gale, juk visuotinai priimta, kad pasaulyje su nelaisvomis tautomis gali būti ir laisvos tautos. Kodėl tada nelaisvoje tautoje negalėtų būti laisva valstybė? Arba laisvas miestas nelaisvoje valstybėje?

Svarbiausia – kodėl nelaisvuose miestuose, valstybėse ar tautose negalėtų būti laisvų individų?

Laisvė įmanoma, ir jei tu tikrai nori – gali ją pasiekti.

Negaliu žinoti, kokios laisvės tu trokšti – laisvės nuo socialinių apribojimų, šeimos problemų, aukštų mokesčių, blogų santykių, darbo,valstybinių represijų. Kas bebūtų svarbu tau, mes apžvelgsime tai ir dar daugiau. Manau suprasi, kad mūsų aptarinėjami principai tiks bet kuriai tave knisančiai situacijai.

Nepanašu, kad tapsi laisvu įstodamas kur nors, dalyvaudamas eitynėse, piketuodamas ar skųsdamasis, nes visi šie metodai remiasi kitų žmonių pažiūrų keitimu. O aš turiu mintyje metodus, kuriuos tu visiškai kontroliuoji.

Laisvė yra galimybė gyventi savo gyvenimą taip, kaip norisi. Ir tai įmanoma net tada, jei kiti lieka ten, kur buvę.

Jei nesi laisvas dabar, galbūt taip yra todėl, kad esi priklausomas nuo žmonių ar institucijų, kurios, tu jauti, varžo tavo laisvę. Nesitikiu, kad nebesuksi dėl jų galvos vien todėl, kad aš taip pasiūliau.

Tačiau tikiuosi parodyti tau, kad tie žmonės ir institucijos santykinai yra bejėgės sustabdyti tave, kai tik tu nuspręsi, kaip pasiekti savo laisvę. Yra kai kas, ką galima nuveikti norint išsilaisvinti, ir jei tu skirsi tam dėmesio, niekas nesugebės tau sutrukdyti. Tačiau kai pasiduodi tau kliudančių įtakai, nebepastebi daugybės alternatyvų, galinčių padėti juos apeiti.

Tavo ieškoma laisvė jau dabar pasiekiama, bet ta galimybe lieka nepastebėta. Ko gero, yra dvi priežastys, kodėl tu nepasinaudojai tokios laisvės galimybe.

Viena priežastis – tu nežinai daugybės įmanomų alternatyvų.  

Tau nereikės sėsti į kalėjimą norint išvengti mokesčių. Tau nereikės tapti socialiniu raupsuotoju atsisakius paklusti socialiniam spaudimui. Tau nereikės atsisakyti meilės norint išvengti sudėtingų, ribojančių šeimos problemų. Ir tau nereikės gyventi be draugų stengiantis išvengti, kad tavo gyvenimas nebūtų pajungtas kitų poreikiams.

Jei nežinai apie kitas galimybes, lengva į šiuos atvejus žiūrėti kaip į abejotinus. Bet yra kiti pasirinkimai, yra būdai pasiekti tai, ko nori, nesukeliant blogų pasekmių.

Kita priežastis – tu tikriausiai neklausinėdamas priėmei kai kurias, varžančias tavo laisvę prielaidas.

Mūsų kultūra persisunkusi filosofinėmis „tiesomis“, kurios visuotinai priimamos neabejojant jų teisingumu. Apie tokias nuvalkiotas tiesas aš galvoju kaip apie spąstus.

Tipiškas spąstų pavyzdys, pavyzdžiui, yra teiginys: „Būtų savanaudiška rūpintis savo laisve, visų pirma turi galvoti apie kitus“. Arba: „Tavo trokštama laisvė yra nemorali“, ar „Vyriausybė stipresnė už tave“, ar „Turi priimti daugumos valią“.

Turbūt yra šimtai tokių spąstų, bet aš juos sutraukiau į keturioliką esminių rūšių.

Labai lengva pakliūti į spąstus. Šios frazės kartojamos taip dažnai, kad pradedamos vertinti kaip savaime suprantamos. Ir tai gali nuvesti prie juose įtvirtintų atitinkamų veiksmų, o rezultatas tebus prarastas laikas, beprasmė kova ir bandymai padaryti tai, kas neįmanoma.

Spąstai gali priversti tave susitaikyti su nieko bendra su tavimi neturinčiais gyvenimo apribojimais. Gali negalvodamas mokėti mokesčius, kurių tau nereikia mokėti, tvirtai laikytis tau netinkančių standartų, užsiiminėti problemomis, kurios iš tikro visai nėra tavo.

Spąstai yra teiginiai, kurie priimami jų nepatikrinus. Kol jie netikrinami, tu gali būti jų vergas. Todėl kituose puslapiuose mes juos tikrinsime. Manau, suprasi, kad dauguma jų verti ne daugiau nei senovės teiginiai, pavyzdžiui, „Pasaulis yra plokščias“.

Jei nesi laisvas, labai panašu, kad įkliuvai į kai kuriuos iš tų spąstų. Ir tu tikriausiai nežinai apie alternatyvas, kurios, priešingai nei tu manei, padėtų įveikti apribojimus be skausmo ir pastangų.

Kai mes panagrinėsime tuos spąstus ir alternatyvas, tikiuosi, kad suvoksi neribotą prieš tave atsiveriančių kelių skaičių. Tu turi viską, ko reikia tavo gyvenimo kontrolei. Kontrolei, kuri nepageidaujama, kai tu kreipi dėmesį į tavo kelyje stovinčius žmones.

Dauguma kalbančių apie laisvę knygų pateikia planą, kurio vykdymas priklauso nuo kitų žmonių paramos. Paprastai, norint pasiekti laisvę, esi skatinamas dalinti kokią nors knygą kitiems, įsiūlyti idėją daugybei žmonių ir laimėti visuomenės paramą.

Ši knyga ne tokia. Net jei turi tik vieną šios knygos egzempliorių, ir niekas kitas daugiau negalės jos perskaityti ar susipažinti su išvadomis, idėjos vis dar bus tau naudingos.

Kalbėsime tik apie tavo laisvę. Net jei idėjos ir bus veiksmingos kitiems, tai nesvarbu. Visų pirma turi nuspręsti, ar jos bus veiksmingos tau.

Tau nereikės nieko įtikinėti. Kiekviena knygos idėja priklausys vien nuo tavo veiksmų.

Garantuoju, kad netapau laisvas dėl ilgų, gerai paruoštų paskaitų ar dėl mistiškų įtikinėjimo galių. Ir vis tik aš esu laisvas.

Aš esu laisvas daugiausia dėl to, kad pasirinkau tokį gyvenimo kelią. Susikoncentravau ties dalykais, kuriuos kontroliuoju, ir panaudojau šią kontrolę savo gyvenimo kliūčių ir apribojimų pašalinimui.

Todėl dabar esu laisvas gyventi taip, kaip norisi. Nežiūrint nuolatinių didelių mokesčių, moku tik kelis juokingai mažus procentus. Nežiūrint chaotiško gyvenimo būdo, gyvenu savo gyvenimą be trukdžių iš visuomenės pusės.

Kiekviena mano gyvenimo diena yra mano, ir galiu ją naudoti kaip noriu. Mano laikas nepriklauso valstybei, visuomenei, darbui, beprasmiams ryšiams su žmonėmis, su kuriais neturiu nieko bendra. Nesibaiminu, kad bet kuriuo momentu suskambės telefonas, ir man bus pasakyta, kad privalau kažką padaryti laiku.

Man nereikėjo kišti galvos į smėlį tam, kad tai pasiekčiau. Turiu vertingų ryšių – asmeniškų, profesinių ir romantiškų. Uždirbu žymiai daugiau pinigų nei galėjau uždirbti būdamas „savo vietoje“, ir tam užtenka žymiai mažiau laiko.

Bendrauju su žmonėmis, kurie praturtina mano gyvenimą ir nepriklausau nuo tų, kurie nori tik imti.

Tačiau mano gyvenimas tau mažai reikšmingas, o ši knyga nėra autobiografinė. Pavadinimas buvo parinktas toks, kad tu suprastum, kad bent jau vienas žmogus pasiekė tą laisvę, kurios ir tu ieškai, ir tai galima pasiekti nekeičiant pasaulio prigimties. Bus kalbama apie tavo laisvę, bet pristatomos tokios idėjos ir principai, kurie padėjo pasiekti laisvę ir man.

Svarbu suprasti, kad visus spręndimus turėsi priimti pats. Negaliu pasakyti, kaip tau reikia gyventi, negaliu pasakyti, ką „privalai“ padaryti norėdamas būti laisvas. Vietoje to galiu pasiūlyti krūvą galimybių, iš kurių galėsi rinktis. Galiu parodyti spąstus, kurie laiko tave vergovėje.

Tada turėsi nuspręsti, ką ir kaip panaudosi. Jei svarbius spręndimus priimi ne tu pats, niekada negalėsi veikti pasitikinčiai, su tvirta nuostata, būtina tikslų įgyvendinimui. Tu turi nuspręsti, ką ruošiesi daryti ir, svarbiausia, kodėl ruošiesi tai daryti. Kitaip planai ir viltys yra beprasmiai, laikini sprendimai, kurie bus atidėti, kai tik susidursi su kliūtimis.

Todėl prašau, negalvok, kad aš mokysiu tave gyventi. Tu turi nuspręsti, kaip gyvensi. Šioje knygoje bus pasiūlymų, tačiau tu pats spręsi, kas tau tinka, ir atitinkamai veiksi. Jei kartais atrodysiu aistringai įtikinėjantis, nemanyk, kad spaudžiu tave veikti būtent taip, o ne kitaip. Aš spaudžiu tave spręsti pačiam.

Pirmoje dalyje pažvelgsime į daugybę žmones įkalinančių spąstų, daugybę be išlygų priimamų teiginių ir niekam nereikalingų apribojimų. Įdomu pamatyti, kokie tušti daugelis iš tų teiginių tampa, kai pažiūri į juos iš arčiau. Tikiuosi, kad skyriaus pabaigoje tau bus visiškai aišku, kodėl nesi laisvas.

Antroje dalyje bus kalbama apie alternatyvas – būdus išsilaisvinti nuo tave pavergusių dalykų (vyriausybės, blogų santykių, socialinių apribojimų, darbo, šeimos problemų ir pan.).

Trečioje dalyje bus aptariamos technikos, kurios gali būti panaudotos pokyčiui laisvo gyvenimo link. Yra daugybė būdų išsivaduoti nuo sudėtingų problemų, kurios, rodos, laiko tave supančiotą.

Bet viskas iš eilės, kitaip technikos gali būti bevertės. Kol nežinosi, kodėl esi vergas ir su kuo turi galynėtis, iš alternatyvų bus mažai naudos.

Viskas prasideda nuo tavęs, nes tu esi tas žmogus, kuris išlaisvins pats save. Todėl nėra prasmės konstruoti idealaus žmogaus įvaizdžio ir tikėtis, kad tu jį atitiksi. Mano pasiūlymai gali būti veiksmingi tik tavo galimybių kontekste.

Didžioji pasaulio dalis iki pat tavo gyvenimo pabaigos bus nelaisva. Dauguma žmonių ir toliau gyvens, kaip pasakė H. Toreau, „tylaus liūdesio gyvenimus“ mokėdami didelius mokesčius, prisitaikydami prie socialinio spaudimo, dirbdami ilgas valandas be aiškiai apčiuopiamos naudos, niekada neturėdami laiko savo pomėgiams, pasiduodami maskaradui be meilės, vadinamam santuoka.

Neturintys kantrybės laukti tęsinio visą knygos tekstą anglų kalba gali rasti www.mediafire.com