Reakcionierių melą atremiame revoliucine tiesa.
1967 kovo 27
Valdžią uzurpavusi grupelė grobikų, nužudžiusi darbininkus ir ruošdama dirvą atiduoti mūsų gamtinius turtus Amerikos imperialistams, rengia komišką farsą ir tyčiojais iš liaudies. Išmušė teisybės valanda, ir liaudis į ginkluotą užgrobimą atsakydama ginkluota kova griebiasi ginklų, nors ji ir toliau apgaudinėjama.
Kovo 23-iosios naktį Kamiri miestelyje išsidėsčiusios 4-osios divizijos dalis, maždaug 35 žmonės, vadovaujama majoro Ernano Platas Rijoso, Njankahuasu upės vaga įsiskverbė į partizanų būrio teritoriją. Visas būrys pakliuvo į mūsiškių parengtą pasalą. Mums atiteko 25 įvairaus tipo ginklai, tarp jų – 3 mortyros po 60 mm su pabūkline įranga, visa amunicija, ir pats būrys, jame – 7 žuvusieji, tarp jų vienas leitenantas, 14 belaisvių, 5 iš jų sužeisti per susidūrimą; mūsų medikai suteikė būtiniausią pagalbą, kokią tik leidžia mūsų galimybės. Visi paleisti į laisvę, prieš tai mes paaiškinom mūsų judėjimo idealus.
Priešininkų nuostoliai buvo tokie:
žuvusieji: Pedras Romeras, Rubenas Amesaga, Chuanas Alvarado, Sesilijus Markesas, Amadoras Almasanas, Santjagas Gajardas ir išdavikas kariškių vedlys, pasivadinęs Vargasu;
suimtieji: majoras Ernanas Plata Rijosas, kapitonas Eu Čenijus Silva, kareiviai Edgaras Toriko Panosas, Lido Machikado Toledas, Gabrielis Diurnas Eskobaras, Armandas Martinesas San Česas, Felipė Bravo Silesas, Chuanas Ramonas Martinesas, Leonsijus Espinoza PosadaMigelis Riveras, Eleuterijus San Česas, Adalbertas Martinesas, Eduardas Rivera ir Gvidas Terserosas. Pastarieji penki buvo sužeisti.
Paviešindami pirmuosius karinius veiksmus, įtvirtiname mūsų Armijos nuostatą – revoliucinę tiesą. Veiksmai patvirtino mūsų žodžius. Apgailestaujame dėl pralieto žuvusiųjų kraujo, tačiau mortyros ir kulkosvaidžiai netampa taikos tiltais, kaip tvirtina fantomai puošniomis uniformomis, siekiantys sukurpti legendą apie mus, kaip apie primityvius žudikus. Nebuvo nė vieno valstiečio, nepatenkinto arba besiskunfžinčio dėl mūsų sandėrių arba aprūpinimo formos, išskyrus tuos, kurie, pasisiūlę tapti vedliais arba skundikais, tapo savo klasės išdavikai.
Priešiškumas tapo atviras. Būsimuose pranešimuose patikslinsime mūsų revoliucinę poziciją, o šiandien kviečiame darbininkus, valstiečius ir intelektualus kelti kasdien vis labiau alkstančios liaudies gyvenimo lygį, raginame visus, kurie jaučia, kad atėjo metas smurtui duoti atkirtį smurtu ir gelbėti jankių monopolijoms gabalais pardavinėjamą šalį.
BOLIVIJOS NACIONALINIO IŠSIVADAVIMO ARMIJA
Ernesto Che Guevara. Bolivijos dienoraštis. Iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė, pagalbinius tekstus iš anglų k. vertė Saulius Repečka. – K.: Kitos knygos, 2007.
