george orwell        Norėčiau pridurti keletą pastabų, kiek įmanysiu trumpesnių, apie Londono slengą ir keiksmažodžius. Štai kai kurie žargono žodžiai (praleidžiant visiems žinomus), šiuo metu vartojami Londone:

 

Gagger – elgeta arba bet kuris gatvės artistas. Moocher – tas, kas prašo išmaldos tiesiai, neapsimesdamas, kad ką nors parduoda. Nobber – tas, kas surenka elgetai monetas. Chanter – gatvės giedotojas. Clodhopper – gatvės šokėjas. Mugfaker – gatvės fotografas. Glimmer – tas, kas gaudo kitiems taksi. Gee (arba jee, tariama džy) – pigaus šlamšto pardavėjo bendrininkas, apsimetantis ką nors perkančiu pirkėju. Split – policijos seklys. Flattie – policininkas. Didecai – čigonas. Toby – valkata.

 

Drop – elgetai duodami pinigai. Funkum – levanda ar kitokios kvapnios medžiagos, parduodamos vokuose. Boozer – alinė. Slang – leidimas prekiauti gatvėje. Kip – nakvynės vieta. Smoke – Londonas. Judy – moteris. Spike – laikinųjų palata. Tosheroon – pusė kronos, t.y. du su puse šilingo. Deaner – šilingas. Hog – šilingas. Sprowsie – šeši pensai. Clods – variokai. Drum – skardinis puodelis. Shackles – sriuba. Chat – utėlė. Hard-up – iš nuorūkų surinktas tabakas. Stick arba cane – įsilaužėlio laužtuvas. Peter – seifas. Bly – įsilaužėlio acetileninė litavimo lempa.

 
To bawl – čiulpti arba ryti. To knock off – pavogti. To skipper – miegoti po atviru dangumi.
 

Maždaug pusę šių žodžių galima rasti didesniuose žodynuose. Įdomu paspėlioti, iš ko jie kilę, nors kai kurie – pavyzdžiui, funkum ir tosheroon – spėlionėms nepasiduoda. Deaner, matyt, kilęs iš denier (1). Glimmer (kartu su veiksmažodžiu to glim) gali turėti bendra su senuoju žodžiu glim, reiškiančiu šviesą arba, kitu atveju, greitą žvilgsnį; šiaip ar taip, tai yra naujo žodžio atsiradimo pavyzdys, nes dabartine prasme jis neturėtų būti senesnis už automobilius. Gee – keistas žodis, galimas dalykas, kilęs iš gee reikšmės „arklys, kuriuo prisidengus sėlinama prie grobio“. Žodžio screever kilmė paslaptinga. Akivaizdu, kad jis eina iš lotyniško scribo, bet per pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų jokio panašaus žodžio anglų kalboje nebuvo; negalėjo jis ateiti ir per prancūzų kalbą, nes Prancūzijoje piešiančiųjų ant šaligatvio nėra. Judy ir bawl yra East Endo žodžiai, nesutinkami vakariau Tower tilto. Smoke vartoja tik valkatos. Kip atėjęs iš danų kalbos. Dar visai neseniai šitokia prasme buvo vartojamas žodis doss, bet dabar jį retai išgirsi.

 

Londono slengas ir tarmė keičiasi labai sparčiai. Senasis Londono akcentas, kurį aprašė Dickens ir Surtees (2), – kai v raidė tariama kaip w, w kaip v ir taip toliau – visiškai išnykęs. Keičiasi ir garsusis kokni, atsiradęs, matyt, praeito šimtmečio viduryje (pirmą kartą paminėtas amerikiečio Hermano Melville‘io knygoje Baltoji striukė); jau mažai kas face taria kaip „fais“, nice kaip „naus“, nors prieš dvidešimt metų tai darydavo visi. Kartu su tarsena keičiasi slengas. Antai prieš dvidešimt penkerius ar trisdešimt metų Londonas buvo pakvaišęs dėl „rimuoto slengo“. „Rimuotame slenge“ visi žodžiai keičiami su jais besirimuojančiais, pavyzdžiui, hit or miss vietoje kiss, plates of meat vietoje feet ir taip toliau. Jis buvo toks populiarus, kad net pateko į romanus; o dabar baigia išnykti (3). Gali būti, kad ir visi mano aukščiau išvardyti žodžiai po dvidešimties metų bus dingę be pėdsakų.

 

Keiksmažodžiai irgi kinta – ar bent jau pasiduoda madoms. Pavyzdžiui, prieš dvidešimt metų Londono darbininkai buvo įpratę vartoti žodį bloody (4). Dabar jie jį pamiršę, nors romanų rašytojai vis dar vaizduoja juos šitaip kalbančius. Joks tikras londonietis (išskyrus škotų ar airių kilmės žmones) nesako bloody, nebent jis būtų ragavęs kokio nors išsilavinimo. Tas žodis tarsi palypėjo socialiniais laiptais ir liovėsi buvęs keiksmažodžiu darbininkų klasės aplinkoje. Šiuo metu populiariausias Londono būdvardis, prikabinamas prie kiekvieno daiktavardžio, yra fucking. Neabejoju, kad ilgainiui fucking, kaip ir bloody, persikraustys į salonus ir bus pakeistas kokiu nors kitu žodžiu.

 

Pats keikimasis, ypač anglų keikimasis, yra mįslingas reikalas. Pagal savo prigimtį jis toks pat iracionalus kaip kerai – tikriau, keiksmai ir yra kerėjimo atmaina. Tačiau štai kokio čia esama paradokso. Keikdamiesi mes siekiame sukrėsti, įskaudinti ir darome tai minėdami tokius dalykus, kurie turėtų būti laikomi paslaptyje, – paprastai susijusius su lytinėmis funkcijomis. Keista tai, kad kai žodis įsitvirtina kaip keiksmas, jis tarytum praranda savo pradinę prasmę, praranda tai, kas jį padarė keiksmo žodžiu. Žodis tampa keiksmu todėl, kad reiškia tam tikrą dalyką, ir liaujasi tą dalyką reiškęs, nes tampa keiksmu. Tarkime, fuck. Londoniečiai šio žodžio jau nevartoja – nebent labai retai – tiesiogine jo prasme; jų lūpose jis skamba nuo ryto iki vakaro, bet yra virtęs paprasčiausiu pertaru ir visiškai nieko nereiškia. Panašiai ir bugger sparčiai netenka savo pradinės „pederasto“ reikšmės. Prancūzų kalboje irgi galima rasti panašių atvejų – antai fuck atitikmuo foutre dabar yra nieko nereiškiantis pertaras. Paryžiuje retkarčiais dar išgirsti žodį bougre (5), bet žmonės, jį vartojantys – ar bent jų dauguma, – neturi supratimo, ką jis reiškė anksčiau. Taisyklė, matyt, tokia: keiksmais pripažinti žodžiai turi kažkokių magiškų ypatybių, kurios išskiria juos iš kitų ir padaro netinkamais paprastam pokalbiui.

 

Užgauliojimo žodžiams irgi, regis, galioja tas pats paradoksas kaip ir keiksmams. Atrodytų, žodis tampa įžeidimu todėl, kad reiškia kažką bloga; bet praktiškai jo užgaulioji reikšmė mažai turi bendra su tikrąja. Pavyzdžiui, bene labiausiai įžeisi londonietį pavadinęs jį bastard, nors pats žodis, reiškiantis pavainikį, vargu ar laikytinas įžeidimu. O pats bjauriausias įžeidimas moteriai, nesvarbu paryžietei ar londonietei, yra „karvė“, nors toks pavadinimas galėtų būti ir komplimentas, juk karvės – vienos iš simpatiškiausių gyvūnų. Akivaizdu, kad žodis tampa įžeidžiu vien todėl, jog juo norima įžeisti, nepriklausomai nuo to, kaip jis aiškinamas žodynuose. Žodžiai, ypač keiksmažodžiai, įgauna tokią prasmę, kokią jiems suteikia viešoji nuomonė. Šiuo požiūriu įdomu pasekti, kaip keiksmas keičia savo pobūdį kirsdamas valstybių sienas. Anglijoje galima išspausdinti Je m'en fous, ir niekas dėl to neprotestuos. Tuo tarpu Prancūzijoje leidžiama spausdinti tik Je m'en f... Kitas pavyzdys būtų barnshoot – iškreiptas hindi žodis bahinchut (6). Indijoje tai bjaurus, neatleistinas įžeidimas, o Anglijoje – tik švelni pašaipa. Aš netgi mačiau jį mokykliniame vadovėlyje, vienos Aristofano komedijos (7) vertime; komentaruose buvo parašyta, kad šitaip turbūt perteiktas persų pasiuntinio marmaliavimas. Galimas daiktas, komentarų autorius žinojo, ką bahinchut reiškia. Bet, kaip svetimas žodis, jis buvo netekęs magiškosios keiksmažodžio kokybės ir galėjo būti spausdinamas.

 

Dar viena Londono ypatybė ta, kad vyrai čia prie moterų paprastai nesikeikia. Paryžiuje kitaip. Paryžietis darbininkas gal ir nurys keiksmažodį, jei šalia yra moteris, bet keikdamasis jis nėmaž nesivaržo, juolab kad pačios moterys nevengia keiksmų. Londoniečiai šiuo atžvilgiu mandagesni, delikatesni.

 

Štai tokios mano daugiau ar mažiau atsitiktinės pastabos. Gaila, kad niekas iš galinčiųjų imtis tokio darbo nerašo Londono slengo ir keiksmažodžių metraščio, kur būtų tvarkingai registruojami visi pokyčiai. Tai padėtų geriau suprasti, kaip atsiranda, kinta ir išnyksta žodžiai.

 

_____________________

(1) Denier (pranc.) – Karolio Didžiojo laikais (VIII–IX a.) įvesta moneta. (Vert. past.)

(2) Robert Smith Surtees (1803–1864) – anglų rašytojas ir publicistas. (Vert. past.)

(3) Jis išlikęs kai kuriuose posakiuose, tokiuose kaip use your twopenny, vartojamame vietoje use your head [palaužyk galvą]. Twopenny atsiradęs šitaip: head [galva]–loaf of bread [duonos kepalas]–twopenny loaf [dviejų pensų vertės kepalas]–twopenny [du pensai]. (Aut. past.)

(4) Šioje knygoje, nelygu kontekstas, bloody verčiamas kaip „prakeiktas“, „sumautas“, „velniškas“. (Vert. past.)

(5) Žodis bougre kilęs iš bogre ir kadaise reiškė „bulgaras“, turint omenyje Viduramžiais Vakarų Europoje plitusią bogomilų sektą, kurią Bažnyčia kaltino praktikuojant homoseksualius santykius. Vėliau seksualinė konotacija išnyko, liko paprasta reikšmė: „tipas“, „vyrukas“. (Vert. past.)

(6) Prancūziškojo leidimo pastaba: Hindi kalba bahin reiškia „sesuo“, chut – „lyties organas“. Pavadinti ką nors bahinchut – tai be pagrindo pareikšti jam, kad palaikote itin glaudžius santykius su jo seserimi. Barnshoot yra tas pats žodis, anglų kareivių iškraipytas ir atsivežtas į Angliją; čia jis visiškai prarado savo pirminę prasmę.

(7) Turima galvoje Acharniečiai. (Vert. past.)
 
 
George Orwell. Dienos Paryžiuje ir Londone. Iš anglų k. vertė Arvydas Sabonis. K.: Kitos knygos, 2007. Versta iš: George Orwell. Down and Out in Paris and London. Penguin Twentieth-Century Classics, 1989.