Š. Indijoje net nemuzikinis deklamavimas provokuoja triukšmą & judėjimą, kiekvienas geras kupletas sutinkamas plojimais „Wa! Wa!“, elegantiškais rankų mostais, rupijų metimu – tuo tarpu mes klausomės poezijos kaip kokio erzinančio dirbtinio intelekto – geriausiu atveju iškreiptai kikendami ar rodydami grimasas – beždžionių vaipymosi pėdsakus – o kitos kūno dalys lieka kažkur kitoj planetoj.
Rytuose poetai kartais įmetami į kalėjimą – tai tarsi komplimentas, nes įrodo, kad autorius galų gale nuveikė kažką realaus – kažką panašaus į vagystę, išprievartavimą, revoliuciją. O pas mus poetams leidžiama beveik viskas – tai tarsi bausmė, kalėjimas be sienų, be atgarsių, be aiškios egzistencijos – šešėlis – šrifto arba abstrakčios minties karalystė – pasaulis be rizikos ar eroso.
Taigi poezija ir vėl mirusi – jos mumija gal ir išlaikė gydomųjų savybių, bet negali prikelti mirusiųjų.
Jei valdžia atsisako laikyti eilėraštį nusikaltimu, tada kažkas turi vykdyti nusikaltimus, kurie tarnautų poezijos funkcijai, arba rašyti tekstus, kuriuose rezonuotų terorizmas. Bet kuria kaina iš naujo sujunkite poeziją su kūnu. Nusikaltimai ne prieš kūnus, o prieš idėjas (idėjas daiktuose), kurios yra mirtinos & dusinančios. Ne kvailas libertinizmas, o pavyzdiniai nusikaltimai, estetiniai nusikaltimai, nusikaltimai dėl meilės. Anglijoje kai kurios pornografinės knygos vis dar uždraustos. Pornografija sukelia didžiulį fizinį poveikį skaitytojams. Kaip propaganda, ji kartais pakeičia gyvenimą, nes apnuogina tikrus geismus.
Mūsų kultūra daugiausia porno prigamina iš neapykantos kūnui, o erotinis menas padeda sustiprinti būtį, sąmonę, palaimą – kaip oriento kūriniuose. Į juos panaši Vakarų tantrinė pornografija gal ir padėtų prikelti lavoną, kad šis įgautų šiek tiek nusikalstamo spindesio.
Amerikoje yra žodžio laisvė, nes visi žodžiai laikomi vienodai lėkštais. Svarbūs lieka tik vaizdai – meilės cenzoriai lengvai susidoroja su mirtimi & suluošinimu, bet apimti siaubo krūpteli išvydę besimasturbuojantį vaiką – jie tai supranta kaip pasikėsinimą į jų egzistavimo teisėtumą, jų tapatinimąsi su Imperija ir jos subtiliausiais gestais.
Nekyla abejonių, kad didžioji poetinės pornografijos dalis niekad nebeprikels beveidžio lavono, neprivers jo šokti & dainuoti (kaip kinų Chaoso paukščio), bet... įsivaizduokite scenarijų trijų minučių filmui, kuris filmuojamas mitinėje pabėgusių vaikų saloje. Jie gyvena senų pilių griuvėsiuose ar stato totemines lūšnas ir lizdų ansamblius iš šiukšlių – animacijos, specialiųjų efektų, kompiuterinės grafikos & spalvotų juostelių mišinį – glaustą kaip greito maisto reklama...
...bet nesuprantamą & apnuogintą, kaulai & oda, krištolu siuvinėtos palapinės, juodi šunys, karvelių kraujas – gintarinių, krūvon sulipusių sparnų blizgesys – veidai žvaigždėtom kaukėm bučiuojantys minkštas odos raukšles – androginiški piratai, išgelbėti sinavadų (2) veidai, miegantys ant baltų it šlaunys gėlių – bjaurūs, triukšmingi juokai iki apsimyžimo, prijaukinti driežai, lakantys įpiltą pieną – nuogas breikas – Viktorijos (3) epochos vonia su guminiais ančiukais & žydrais nukrypimais – Alisa „ant gandžos“ (4)...
...atonalinė muzika, punk, reggae, pritaikyta gamelanui, sintezatoriai, saksofonai & būgnai – elektrinio bugio tekstai, dainuojami dangiško vaikų choro, ontologinių anarchistų lyrika, besikryžminantys Hafizas & Pancho Villa, Li Po & Bakuninas, Kabiras & Tzara (5) – vadinkite tai „CHAOSO rokvideo!“
Neee... turbūt tai tik sapnas. Per brangu tokį statyti, o be to, kas tokį žiūrės? Ne vaikus juo norėta išvesti iš kelio. Piratinė TV yra bergždžia fantazija – rokas yra tik dar viena prekė – tad pamirškite glotnų gesamtkunstwerk (6). Užverskite žaidimų aikšteles liepsningais feljetoniūkščiais – pornopropaganda, pakvaišusiu samizdatu, kad išlaisvintumėte geismą iš pančių.
(1) Turimas omeny Naujųjų Amžių filosofas René Descartes (1596-1650), racionalizmo pradininkas;
(2) Sinavadas – toks augalas iš Amerikos;
(3) Karalienė Viktorija (1837-1901) valdė Angliją, jos epocha buvo tokia pasibaisėtinai konservatyvi ir taip užsiveržusi korsetą, kad pareikalavo netgi tokių istorikų kaip Michel Foucault studijų;
(4) Gandža – marihuana;
(5) Hafizas Shirazi, žr. 25 paaiškinimą, Pancho Villa (1878-1923) – vienas žymiausių Meksikos revoliucijos vadų; Li Po (701-762) puikus kinų poetas ir nemenkesnis girtuoklis; Michailas Bakuninas (1814-1876) – vienas žymiausių anarchistų mąstytojų; Kabiras (1398-1518) – indų mistikas, vienį suvokęs kaip pasaulio idealą, Tristanas Tzara (1896-1963) – Prancūzijoje gyvenęs rumunų poetas, dadaistų sąjūdžio įkūrėjas;
(6) Gesamtkunstwerk (vok.) – rinktinis meno kūrinys;
Versta iš: Hakim Bey. Temporary Autonomous Zone, Ontological Anarchy, Poetic Terrorism. New York, 2003. Hakim Bey. Laikinoji autonominė zona. Iš anglų k. vertė Kasparas Pocius. V.: Juodraštis, 2010.
