Joel Bakan „Korporacija. Patologiškas pelno ir galios siekimas” Free Press, 2004, leidykla „Kitos knygos” planuoja išleisti 2008 m.
Šios knygos objektas – korporacija (lietuviškai dažnai vadinama bendrove, kurios populiariausios formos – AB, UAB) arba, kalbant teisine kalba, ekonominė organizacija, turinti juridinio asmens teises ir ribotą atsakomybę. Korporacijos įsigali ekonominiame, viešąjame ir politiniame gyvenime, jų veikla ir įtaka globalaus kapitalizmo sąlygomis toli peržengia nacionalinės valstybės ribas. Korporacija kaip „asmuo“ pasižymi godumu ir pelno siekiu bet kokia kaina. Šios savybės ne tik būdingos, bet ir teisiškai privalomos kiekvienai korporacijai, kurios tikslas – uždirbti maksimalų pelną akcininkams.
Autorius siūlo pritaikyti korporacijai psichopatinės asmenybės testą: neatsakingumas ir aplinkinių ignoravimas siekiant savo tikslų, siekis manipuliuoti kitais (pvz., viešąja nuomone, vartotojų lūkesčiais), savigyra („Mes – Nr.1”, „Mes – patys geriausi”), empatijos ir užuojautos trūkumas, atsisakymas prisiimti atsakomybę, apsimetinėjimas, kad tavo tikslai kitokie, negu yra iš tikrųjų („aplinkosauginis“ naftos gigantų įvaizdis ir pan.). Visi simptomai beveik tiksliai sutampa: korporacija yra visuomenei pavojingas psichopatas! Knygoje apžvelgiama korporacijų atsiradimo ir įsigalėjimo istorija.
Šiuolaikinės korporacijos susiformavo XIX amžiaus viduryje, suklestėjo XX amžiuje ir visiškai įsigalėjo XXI amžiaus pradžioje – ortodoksinėje dominuojančios laisvosios rinkos ideologijos aplinkoje. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame populiariausiu žodžiu pastaruoju metu tapo „dereguliacija“, tradicinės valstybės funkcijos, ilgus metus buvusios jos prerogatyva, efektyvumo vardan palaipsniui perleidžiamos privačiam verslui, t.y. korporacijoms. Tai sukelia demokratijos eroziją, mažina galimybes ginti viešuosius interesus. Kertinį demokratijos principą „vienas asmuo (nepriklausomai nuo turtinės ir visuomeninės padėties) – vienas balsas”, išstumia kitoks korporacinės „demokratijos“ principas: „vienas doleris – vienas balsas”.
Tačiau korporacija viso labo yra tik žmogaus kūrinys, ji nėra amžina ir nepakeičiama, teigia autorius. Kaip nėra amžinas ir šiuolaikinis neoliberalus kapitalizmas, kurio kertinė socialinė institucija yra korporacija. Teisininkas iš Kanados Joelis Bakanas parašė novatorišką ir puikiai argumentuotą knygą. Joje panaudoti interviu su laisvosios rinkos guru Miltonu Friedmanu ir Peteriu Druckeriu, bei aršiausiais neoliberalizmo priešais – Noamu Chomsky ir Naomi Klein. Pagal ją 2005 m. pastatytas populiarumo susilaukęs filmas Corporation.
Naomi Klein „Šoko doktrina. Katastrofų kapitalizmo iškilimas” Metropolitan Books, 2007, leidykla „Kitos knygos” planuoja išleisti 2008 m.
„Šoko doktrina” – nauja jaunos, radikalios, su mokslininkės užmoju rašančios žurnalistės ir politikos tyrinėtojos iš Kanados knyga, siūlanti naują politikos paradigmą, kuri apverčia aukštyn kojomis įprastą sąmpratą apie tai, kas vyksta pasaulyje. Remiantis keleto pastarųjų dešimtmečių pavyzdžiais, knygoje nuosekliai analizuojamas šiuolaikinių politinių inžinierių naudojamas instrumentas – socialinis, politinis ir ekonominis šokas. Šokas, kuris globalaus kapitalizmo pažadėtos „šviesios ateities“ vardan žaibiškai sunaikina esamą socialinę ir ekonominę infrastruktūrą, sumindo ištisų kartų, ištisų regionų žmonių gyvenimus.
Ekonominio šoko terapija per pastaruosius 30 metų negalėjo būti pritaikoma be politinio šoko terapijos – brutalių represijų ir demokratinių teisių suvaržymų. Vakarų šalys kartu su Tarptautiniu Valiutos Fondu ir Pasaulio Banku išnaudoja įvairias nelaimes, – hiperinfliaciją, cunamį, karą Irake, – kad primestų kitoms šalims radikalius pokyčius: suaktyvintų privatizaciją, panaikintų valstybės reguliavimą, sumažintų socialines išlaidas.
Tokia politika, primesta laissez-faire ekonomisto Miltono Friedmano mokinių, dirbančių tiek Amerikoje, tiek ir užsienyje, tapo milijonų žmonių klaikaus skurdo ir vargų priežastimi, o didžiosios korporacijos galėjo pigiai supirkti didžiąją dalį valstybių turto ir gyvybiškai svarbios infrastruktūros, susijusios su vandens ir elektros energijos tiekimu. Net 9/11 šokas, anot autorės, buvo „lyderių panaudotas tam, kad būtų galima nutraukti diskusiją apie globalinį teisingumą“. Pirmosios Naomi Klein knygos No Logo pasirodymas 1999 m. sutapo su antiglobalistinio judėjimo, įsižiebusio Sietle blokuojant PPO susitikimą, pradžia. Naomi Klein laikoma viena iš garsiausių šio judėjimo balsų.
George Orwell „Katalonijai pagerbti” Penguin, 2000, leidykla „Kitos knygos” planuoja išleisti 2008 m.
1936 m., pačiame Ispanijos pilietinio karo įkarštyje, George Orwellas atvyko į šią šalį ir tapo eiliniu trockistinės darbininkų milicijos,kovojančios prieš generolo Fransisco Franco armiją, nariu. Katalonija tuo metu buvo kontroliuojama anarchistų profsąjungų organizacijos CNT (Confederación Nacional del Trabajo). Autorius išvydo stulbinantį vaizdą, ypač netikėtą retrogradiškos feodalizmo dvasios persmelktoje Ispanijoje: miestą kontroliavo darbininkai, jame sklandė lygybės dvasia, žmonės gatvėse sveikinosi trumpu „Salud“, vienas į kitą kreipėsi „tu“ ir „drauge“. „Atrodė, tarsi visi žmonės iš tiesų yra lygūs ir viltis plevena ore,“ – rašė G. Orwellas.
Atsiminimų knygoje „Katalonijai pagerbti“ aprašytas anarchistų ir trockistų organizacijų, kontroliavusių Kataloniją, ir jų milicijos, vos ne plikomis rankomis atlaikiusios generolo F. Franco kariuomenės puolimą karo pradžioje, sutriuškinimas, kurį įvykdė stalininės Sovietų Sąjungos ir Vakarų šalių vyriausybių remiami Ispanijos komunistai, dešinieji socialistai ir liberalai. Tai itin sąžininga ir preciziška knyga, joje rašoma apie tai, ką matė ir patyrė pats autorius. Tai knyga apie vieną svarbiausių politinių XX a. kataklizmų, apie žmogaus būseną visa naikinančio karo akivaizdoje, apie praktinę anarchistinių idealų realizaciją, nors ir trumpą lyg meteoro švystelėjimas.
CrimethInc. „Karo dienos, meilės naktys” CrimethInc. Books, 2001, „JUODRAŠTIS“ ir leidykla „Kitos knygos” planuoja išleisti 2008 m.
CrimethInc. – tai decentralizuotas anarchistų kolektyvas, susidedantis iš daugelio viena nuo kitos nepriklausomų grupelių, susikūręs praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje. Vieni kolektyvo skyriai užsiima leidyba, kiti steigia įrašų kompanijas, treti rengia tarptautinius sąskrydžius ir punk koncertus, kai kurios grupės organizuoja tiesioginio veiksmo akcijas ir įžiebia riaušes. CrimethInc. visų pirma siūlo naują mąstyseną ir gyvenimo būdą, o ne patį organizavimąsi. CrimethInc. neturi griežtos ideologijos, juos vienija „pavojingo gyvenimo būdo” filosofija, kuri apibrėžia radikalią gyvenseną bei pastangas eliminuoti nelygybę ir tironiją kapitalistinėje visuomenėje.
Visos grupės ir individai veikia autonomiškai, o kiekvienas organizacijos narys gali prisidengti CrimethInc. vardu, leisdamas savo knygą ar kurdamas plakatą. „Mes keliame mažas revoliucijas, atveriame vartus į naujus pasaulius, kuriuose vagiliavimas, apgaudinėjimas, kariavimas, nuobodulys yra virtę atgyvenomis”, – teigia CrimethInc. Nieko keisto, kad CrimethInc. kolektyvas savo aktyvumu išprovokavo net ir korporacinės žiniasklaidos susidomėjimą, jų tekstai neretai cituojami akademinėse publikacijose. Geriausiai žinomi kolektyvo leidiniai yra „Karo dienos, meilės naktys“ („Days Of War, Nights Of Love“), „Nelaimių receptai: Anarchistinė patiekalų knyga“ („Recipes For Disaster: An Anarchist Cookbook“) ir brošiūra „Kova už mūsų gyvenimus“ („Fighting For Our Lives“). Pastaroji buvo išspausdinta net pusės milijono egzempliorių tiražu.
„Karo dienos, meilės naktys“ – tai anarchistinis politinių, socialinių ir filosofinių esė rinkinys. Knygoje griežtai kritikuojamas kapitalizmas, valstybė ir masinis vartojimas, vaizdžiai parodoma, kaip šiuolainiame pasaulyje nužmoginamas individas ir menksta pati gyvenimo kokybė. Knyga nesaugoma jokių autorinių teisių, todėl ją platinti galime mes visi.
Nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas „Juodraštis“, 2008 m. Nr. 1
