Skiriu Isyk Kulio ežerui
Savo kelionės užrašuose „Po Italiją“ (1909) rusų rašytojas Vasilijus Rozanovas rašo apie italų valkatas, kuriuos jis matė Neapolio pajūryje. Šie žmonės visą laiką gulėjo užsikasę paplūdimio smėlyje. Visus, kurie tik iš smalsumo prie jų prisiartindavo, nuvydavo šalin bjauriais keiksmais. Rozanovas pastebi, kad taip leisdami laiką jie neatrodo pasyvūs, asocialūs ir atskirti nuo pasaulio.
Ne, pasak Rozanovo, šitie valkatos – sąmoningi revoliucionieriai, netgi filosofai, demonstruojantys pasauliui savo nepritarimą ir panieką visoms dominuojančios kultūros normoms bei taisyklėms. Policija persekiojo šiuos atskalūnus kaip piktybiškus tvarkos pažeidėjus. Rozanovas pasakoja, kaip jis užstojo vieną iš jų, kai šį užsipuolė įširdęs žandaras. Įstatymo sergėtojas pasišalino valkatos taip ir nenubaudęs, tada pastarasis grubiai iškeikė Rozanovą. Rusų rašytojas buvo sužavėtas. Šūduko ant pagaliuko jums, brangusis Vasilijau Vasiljevičiau!
Alexander Brener, Barbara Schurz. Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje. V.: Juodraštis, 2008.
