Išsipisinėti – tai sąmoningai priešintis istorijos eigai bei įvykių tvarkai suprantant, kad jėgos nelygios ir tu esi pasmerktas. Daugelis pasipriešinimo dalyvių (visų pirma estetai ir intelektualai) apskritai nieko daugiau ir nedarė, tik išsipisinėjo. Šią situaciją iliustruosime pavyzdžiu.

Kaip žinome, Švietimo epocha prikėlė naujam gyvenimui jai pačiai kokybiškai priešingas jėgas. Kapitalistinio miesto kultūra, viduriniosios klasės racionalumas ir nauji visuomeniniai santykiai iššaukė aršų pasipriešinimą. Buržuazinė visuomenė švarino gyvenimą, šalino iš jo aistras ir karnavalą, laimino nuosavybę ir šeimą, ėmėsi atriboti privatų gyvenimą nuo viešojo, prievartos teisę suteikė tik valstybei, o žmogų paliko vieną su ciklišku jo paties gyvenimu. Tad aišku, kad ši civilizacija gimdė niršius atsakomuosius judėjimus, neigiančius nuosavybę, šeimą bei racionalumą, bandančius apjungti privatų ir viešą gyvenimą, per kraštus liejančius antibiurokratinį protestą, pasitikinčius savąja prievartos teise, teikiančius naujų nemirtingumo vilčių. Švietimas sklido iš Europos centrų, o pasipriešinimas pirmiausia mito vietinėmis tradicijomis.

Protestas reikšdavosi įvairiai – mistinėmis pranašystėmis, valstiečių sukilimais, religinėmis erezijomis, socialinėmis revoliucijomis, šventiniais karnavalais, kosminėmis utopijomis, nostalgiškais skundais, individualaus ir masinio teroro apraiškomis, filosofi nėmis teorijomis, meno sąjūdžiais. Politikoje ir ekonomikoje pasipriešinimo idėjos anksčiau ar vėliau pralaimėdavo ir įsijungdavo į valdžios struktūras, tačiau kultūrinis pasipriešinimas (archaikos, neofolkloro, dekadentikos, avangardo, okultizmo bei mistikos pavidalais) dažnai pasirodydavo visai vaisingas.

Romantinės epochos protestas prieš racionalizmą susijungė su vietiniais antiburžuaziniais išpuoliais. Ėmė formuotis bohema. Baudelaire’as bučiavo lavonus ir skelbė Blogį. Van Goghas nusipjovė ausį. Flaubertas užmušė madam Bovari. Rusijos dekadentai skleidė antivakarietišką agitaciją ir maukė mongoliškų kumelių kraują. Belgijoje vėmė simbolistai. Vokietijoje mistinės tendencijos reiškėsi sifilio simptomais. O kas tuo metu darėsi Afrikoje? Rimbaud. Apskritai viskas atrodė nuostabiai: neviltis, striptizas, protestas, blefas ir išsipisinėjimas. Dendžiai tapdavo demokratais ir atvirkščiai, buvo perkainojamos vertybės, daromos karjeros, visi siekė pasitenkinti, kvepėjo revoliucija.

Pasipriešinimas? O.K. – pasipriešinimas. Nietzschės mintys susikryžmino ir jis tapo Nukryžiuotuoju.

Alexander Brener, Barbara Schurz. Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje. V.: Juodraštis, 2008.