Viena yra visiškai aišku dėl šiandieninės situacijos Gazoje: Izraelio Valstybė vykdo terorą, kuris privalo tučtuojau liautis. Kai šimtai žūsta, kai tūkstančiai žmonių sužalojami, tampa visiškai aišku, kad karinės operacijos, pradėtos planuoti iškart po birželio paliaubų, yra visiškas „Hamas“ sunaikinimas. Ši ataka prasidėjo po paralyžiuojančios blokados, trukusios per „paliaubų“ laikotarpį, kai buvo naikinamas Gazos gyventojų turtas, griaunama pilietinė infrastruktūra ir sukurta humanitarinė katastrofa, kurios pabaigos trokšta kiekvienas turįs nors lašelį žmoniškumo. Bet tai ne viskas, ką galima pasakyti apie šią situaciją. Abiejose konflikto pusėse vyrauja neteisinga nuomonė, kad priešinimasis Izraeliui reiškia paramą „Hamas“. Mes visiškai atmetame šį argumentą.

       Kaip ir visi valdantieji, „Hamas“ ir kitos Palestinos valdančiųjų grupuotės yra laimingos ir pasiruošusios aukoti paprastus palestiniečius, idant išplėstų savo valdžią. Tai ne tuščia teorinė prielaida – iki šiol dauguma žmonių Gazoje žūdavo vykstant kovai tarp „Hamas“ ir „Fatah“. Eiliniams palestiniečiams siūloma rinktis tarp gangsterių islamistų („Hamas“, „Islamo Džihado“) ir gangsterių nacionalistų („Fatah“, „Al-Aqsa kankinių brigadų“). Šios grupuotės atakuodavo dirbančiuosius, siekusius pagerinti savo darbo sąlygas, užgrobdavo profsąjungų būstines ir grobdavo sąjungų aktyvistus, veikdavo kaip streiklaužiai. Vienas iš tokios veiklos pavyzdžių – Al Aqsa kankinių įvykdytas Palestinos darbininkų radijo suniokojimas – esą jie „kurstę vidinius konfliktus“. Žinoma, „laisvoje Palestinoje“, kontroliuojamoje vienos šių grupių, nebūtų nieko panašaus į laisvę.

       Būdami anarchistai, mes esame internacionalistai, besipriešinantys idėjai, kad tautos valdytojai ir valdomieji turi kokių nors bendrų interesų. Todėl anarchistai atmeta palestiniečių nacionalizmą, kaip ir Izraelio nacionalizmą (sionizmą). Etniškumas negarantuoja tautoms „teisių“ ir priverčia atsirasti valstybę. Kita vertus, žmonės turi teisę patenkinti savo poreikius ir gyventi ten, kur nori.

       Todėl mes remiame ne susiskaldymą ar klaidingus pasirinkimus, kuriuos išsikelia nacionalistai, mes remiame eilinius Gazos ir Izraelio gyventojus kovoje prieš valstybių sukeltus karus – ne dėl jų tautybės, etniškumo ar religijos, bet dėl to, kad jie yra gyvi, jaučiantys, mąstantys, kenčiantys, kovojantys žmonės. Ir ši parama reiškia totalų priešiškumą jų engėjams – Izraelio Valstybei bei Vakarų vyriausybėms, remiančioms ją ginklais, bet taip pat ir kitoms kapitalistų grupuotėms, siekiančioms panaudoti eilinius palestiniečių dirbančiuosius kaip pėstininkus savo galios konfliktuose. Vienintelis realus sprendimas – kolektyvinis, pagrįstas nuostata, kad mes neturime nieko išskyrus galimybę dirbti kitiems bei pribaigti kapitalizmą – kartu su jam reikalingomis valstybėmis ir karais.

       Šis sprendimas „sudėtingas“, bet jis yra arčiausiai teisybės. Kiti „sprendimai“, nacionalistinius siekius atspindintys nesibaigiantys konfliktų ciklai, nieko neišspręs. Palestinoje esama sričių, kuriose nedominuoja jokia valdžia – pavyzdžiui, Vakarų krante kaimų komitetai organizuoja protestus. Jiems reikia mūsų paramos. Taip pat ir tiems izraeliečiams, kurie atsisako kariauti ir priešinasi karui. Bet ne tiems, kurie vieną galingiausių pasaulio armijų kviečia skersti palestiniečius, ir ne tiems, kurie kitoje sienos pusėje atakuoja civilius.

       Kai miršta žmonės, laimi „Hamas“ ir Izraelio valstybė.

       Iš infoshop.org vertė kp

       Anarchija.lt

      2009.01.13.