Leninas pankas      Praeito amžiaus (skamba, ane?) devyniasdešimt kažkelintais metais Anarchistų judėjimų asociacija (Ассоциация Движений Анархистов (АДА) – toks darinys buvo sukurtas anarchistų, kurie oponavo Anarchosindikalistų federacijai (Конфедерация Анархо-Синдикалистов (КАС) surengė Petrograde (tada tas miestas vadinosi kitaip, dabar, beje, irgi, bet abu tie pavadinimai „politiškai” neteisingi – nelimpa Piterio miestui ) suvažiavimą. Ką ten pliurpėm, nelabai pamenu, gal nieko svarbaus? Atmenu, susipažinau su kaliningradiečiais...

 

Publika buvo spalvinga, renginys vyko kažkokiam kultūrnamy. Piterio chebrytė ten rinkdavosi reguliariai, kažkokias diskusijas kartą per savaitę rengdavo, bet tąkart privažiavo nemenkai (gal pusšimtis) nešukuotų žmogelių. Vietiniai bildukai pastukseno, o gal ir administracija truputį išsigando. Renginio pradžia kažkaip netikėtai virto ilgoka pertrauka, per kurią organizatoriai ieškojo patalpų. Aš sutikau šiaulietį – rusą, pažįstamą šachmatininką, kuris tuo metu gyveno, atrodo, Adygėjoj, kažkokioj komunoj – šnektelėjom. Pralinksmino tokia „babutė”, pamačiusi govėdą besitūsinančių labai jau laisvos aprangos žmogelių (buvo šiltas gegužis, o mes nesivaržėm....). Senutė užklausė:

 
– Vaikeliai, kas jūs tokie?..
 
Išgirdusi atsakymą – „anarchistai“ – stvėrėsi už galvos ir lyg sudejavo:
 
 – Kokia gėda...
 
Tai išlaisvino mūsų kūrybines galias...
 

Aplinka buvo tinkama gegužinei. Pusiau uždarame kultūros namų kiemelyje buvo skveriukas – stovėjo paminklas spalio revoliucijos vadui – Vovai, gulėjo vandens žarna, kažkas laistė gėles. Vanduo labai tiko atsigaivinti, truputį pasilaistėm...

 

Staiga kažkas pareiškė, jog skverelyje kažkas smirda. Neįtikėtina, bet tai minčiai kažkodėl buvo visuotinai ir be diskusijų pritarta (tuo metu tarybų sąjungos anarchistai retai dėl ko nors sutardavo)... Po neilgų paieškų buvo rastas ir kaltininkas – akivaizdžiai smirdėjo Vova. Gal išsigando gausiai susirinkusių anarchistų? O gal tokia ano natūra...

 

Gal pusvalandį bandėm aną nuplauti vandens srove. Ar pavyko? Nepamenu, bet gal tai ir nėra labai svarbu. Šiaip ar taip, bent jau dalyviai nusiplovė dalį tarybinės baimės puvėsių. Tiesa, praktiniai to veiksmo rezultatai buvo nekokie – teko ieškotis kitos vietos tūsinimuisi ir, atrodo, ADA suvažiavimas nutrūko net neprasidėjęs, nors chebrytė „Klizmoj“ ir svarstė kažkokius polytinius klausimus. Gal ką nors sutarė...

 
Evaldas
2009 01 11