Prieš kelias dienas ėmė veikti informacinis meno streiko portalas www.alytusbiennial.com, kviečiantis menininkus (meno gamintojus) plataus masto meno streiko akcijai Alytuje, Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tokio meno streiko tikslas – paralyžiuoti vieną primityviausių ir išsigimėliškiausių neoliberalaus kapitalizmo grimasų ES politikoje: begalinę „Europos kultūros sostinių“ virtinę, į kurią 2009 metais įsiterpia ir Vilnius. Alytuje įsteigtas Antrasis laikinasis meno streiko vykdomasis komitetas, kuriam vadovauja menininkas Redas Diržys, skelbia pagrindinę užduotį – visomis priemonėmis sabotuoti VEKS’o („Vilniaus – Europos kultūros sostinės“) renginius 2009 metais. Vietoj dalyvavimo Vilniaus „rimtosios kultūros” renginiuose streiko organizatoriai siūlo prisijungti prie Alytaus meno streiko bienalės, kuri vyks 2009 m. rugpjūčio 18-24 dienomis.

Protestuodami prieš kultūros niveliavimą ir unifikavimą, streiko organizatoriai skelbia Alytų 2009 metų Europos meno streiko sostine. 2009 metų rugpjūtį Alytuje vyks svarbiausias metų kontrkultūros renginys – Alytaus meno streiko bienalė, kurios metu meno gamintojai atsisakys kurti, vietoj to plagijuos ir perdirbinės ankstesnių meno streikų medžiagą, taip pat užsiims ir kitokiu „kultūriniu kanibalizmu“. Bienalės metu menininkai pasirodys viešojoje erdvėje be jokios galimybės būti dokumentuoti. Jie neturės jokios galimybės sukurti šokiruojantį ar provokuojantį vizualinį produktą – tai, be ko šiandien nebeįsivaizduojamas šiuolaikinis menas. Nebus jokios meno kritikos, jokio „profesionalizmo“, jokios reklamos, jokios gamybos, jokios autorystės, jokio meno.

Sekant I-ojo pasaulinio meno streiko organizatoriaus ir ideologo Gustavo Metzgerio 1974 m. manifestu, Alytaus meno streiko bienalės rengėjai įsteigs getą negalintiems nekurti menininkams. Visa sukurta „produkcija“ bus reguliariai transportuojama į tuometinę „Europos kultūros sostinę” Vilnių, nes, jų manymu, menui tik ten ir vieta. O menininkams, kurie negali apsieiti be socialinės ironijos ir kritikos, bus sudaryta galimybė rengti atakas prieš streiklaužius menininkus, kritikus, kuratorius, meno biurokratus ir šiaip snobus. Pastarosios akcijos bus derinamos su kasdieniais meno šiukšlių, sukurtų menininkų perauklėjimo gete, pristatymais „kultūros sostinėn”.

Bienalės metu taip pat bus konstruojama „Kultūros sostinės griovimo mašina“ (paremta Vilhelmo Reicho ir Nikola Teslos teorijomis pagal Stewarto Home‘o pasiūlytą idėją). Jaunų menininkų grupė ketina sukonstruoti orgono akumuliatorių ir bienalės metu kosmine seksualine energija pakrauti visus tekančio vandens šaltinius Alytuje.

Meno streiko akcijai ir Alytaus meno streiko bienalei buvo rimtai ruošiamasi. 2008 m. birželio 27-29 d. Alytaus dailės mokykloje vyko Meno streiko konferencija, kuri siekė pritraukti tarptautinę intelektualinę pagalbą ruošiantis visuotinio meno streiko kampanijai. Konferencijoje dalyvavo keliolika menininkų ir meno kritikų iš Lietuvos ir užsienio: Karenas Eliotas, Martinas Zetas, Stephanie Benzaquen, Dmirtrujus Vilenskis ir kt. Dvi dienas jie ginčijosi ir tarėsi, kaip pasipriešinti meno suinstitucinimui, sukomercinimui ir suvalstybinimui. Konferencijos dalyviai nepriėmė jokio bendro dokumento, tačiau bendrų veiksmų planą numatė II-ojo pasaulinio meno streiko oranizatorius Stewartas Home’as, 2008-ųjų rudenį lankęsis Alytuje. Jo manymu, reikia:

1. Kurti individualius meno streiko komitetus. „Kad išvengtų biurokratizacijos pavojų, laikinieji meno streiko vykdomieji komitetai privalo turėti ne daugiau kaip vieną narį, ir tokiu būdu mūsų grupės taps visiškai skaidrios. Tokios (dez)organizacijos formos pademonstruos visišką mūsų atsiribojimą nuo vadinamųjų „meninių organizacijų“.

2. Pakeisti „rimtąją kultūrą“ išdaigomis, malonumais, vakarėliais ir seksualiniais eksperimentais. „Mes kategoriškai atmetame bet kokius primestus susvetimėjimo vaidmenis, o vietoj jų pabandysime suvokti visus žmogiškumo aspektus (fizinius, emocinius ir intelektinius) visuotinėje polimorfinėje perversijoje, kuri ir įkvėps pasaulį (rūgštimi praskiestiems daugkartiniams orgazmams)“.

Meno streiko uždavinius ir konkrečias priemones patikslina Redas Diržys „Antroje patikslintoje rezoliucijoje dėl meno streiko kaip opozicijos „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginiams 2009 metais“. Štai kai kurie jos punktai:

1. Alytaus meno streiko pagrindą sudaro atsisakymas kurti ar kitaip dalyvauti (vartoti, stebėti, diskutuoti ar kitaip sąveikauti) „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginiuose 2009 metais.

2. Tiesioginis paštas Lietuvos menininkams ir būsimiems VEKS dalyviams. Jie raginami nedalyvauti VEKS renginiuose, nustoti gaminti bevertį meną, pakeisti meno gamybą aktyvia socialine veikla ir prisidėti prie meno streiko.

3. Kiekvienas, sugebėsiantis numalšinti savyje menininką, bus pakviestas dalyvauti Alytaus meno streiko bienalėje, kurioje nebus žiūrovų, vien tik dalyviai. Bienalės dalyviai atrodys kaip aktoriai, vaidinantys savo kasdienį gyvenimą.

4. Lietuvos kontrkultūros 1000-mečio paminėjimas. Per Alytaus meno streiko bienalės atidarymą bus atidengtas monumentas nukirsdintam šv. Brunonui (arba kirviui, kuriuo tai buvo atlikta). Tai turėtų būti universali meno naikinimo mašina, kurią pasitelkus bus realizuojama visa atsitiktinai pagaminta mažiau sąmoningų menininkų produkcija. Užrašas skelbs: „1000 metų Lietuvos žmonės kovojo prieš jiems peršamą rimtąją kultūrą.“

5. Akcijos „Valgis vietoj kultūros“ (FOOD NOT CULTURE). Vyriausybės išleidžia milijonus karui ir oficialios kultūros propagandai, o tuo pat metu tūkstančiai paprastų piliečių gyvena baisiame skurde. Nepritekliai ypač būdingi Lietuvos menininkams, kurie yra priversti už grašius pardavinėti savo kūrybą ir parsidavinėti patys. Sekdamas antimilitaristinių akcijų „Maistas vietoj bombų“ (FOOD NOT BOMBS) pavyzdžiu, 2009 metais STASAC-Alytus ketina rengti antikultūrines akcijas „Valgis vietoj kultūros“ (FOOD NOT CULTURE), kurių metu bus maitinami ir šelpiami vargstantys Lietuvos menininkai.

6. Pagrindinis STASAC-Alytus reikalavimas VEKS organizatoriams – nedelsiant oficialiai atsisakyti „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ projekto įgyvendinimo ir visą kūrybinę veiklą nukreipti „rimtosios kultūros“ bei elitinio meno malšinimo ir laipsniško jų išgujimo iš socialinių santykių srities kryptimi.

7. Neoficialus meno streikininkų šūkis: „Revoliucija mirė! Tegyvuoja revoliucija!“

2009 01 11