Š.m. spalio pradžioje virtualioje erdvėje ėmė veikti lietuviškas internetinis projektas „Zeitgeist idėjos Lietuvoje“, kurio tikslas – perteikti kiek galima daugiau informacijos lietuvių kalba apie du labai glaudžiai susijusius projektus: „Zeitgeist judėjimą“ („The Zeitgeist Movement“) ir „Veneros projektą“ („The Venus Project“). Abu projektai kalba apie tą patį – geresnio pasaulio idėją, pasaulio, kuriame nėra nei bado, nei skurdo, nei karų. Jie paremti dabartinio pasaulio kritika ir teigia, kad visos iki šiol egzistavusios ir politinės, ir ekonominės santvarkos rėmėsi mainų (pinigine) sistema. Jie mano, kad tobulą visuomenę galima sukurti, pašalinant tikslą uždirbti. Taip mano ir lietuviško internetinio projekto „Zeitgeist idėjos Lietuvoje“ autorius – anonimas, prisistatantis šitaip: „Aš esu viskas, o kartu ir niekas. Aš esu ir genijus, ir kvailys. Aš esu kitoks, bet ir toks pats. Aš – žmogus!“

Pateikiame kelis šios svetainės tekstų fragmentus (autorius įspėja, kad jis nėra koks rašytojas, psichologas, sociologas, istorikas ar dar koks mokslininkas, todėl straipsniai gali turėti įvairių klaidų):

Socialinės problemos Žemėje yra iššauktos retumo faktoriaus. Ir kol visus pasaulio resursus valdys kelios valstybės, visados kils konfliktai, nesvarbu, kiek bus pasirašyta bendradarbiavimo sutarčių. Jei mes trokštame panaikinti nusikalstamumą, skurdą, badą, teritorinius ginčus ir nacionalizmą, mes turime eiti į ateitį, kur žemės resursai priklausys visiems.

Visuomenėje, kur veikia valiutinė sistema, kur nuolat vyksta žemės teršimas, ir kur žmonės yra išnaudojami, mūsų problemos yra neišsprendžiamos. Šiandien pinigai yra naudojami reguliuoti ekonomiką taip, kad iš to galėtų pasipelnyti maža žmonių dalis valdanti nacijų turtus. Kol nebus įsigilinta į problemas lemiančias gamtos teršimą, karines išlaidas, mūsų pastangos nueis veltui. Tokie dalykai, kaip sutartys, blokados, boikotai, taikyti praeityje, negelbėjo.

Dauguma mano, kad etikos standartai ir tarptautiniai įstatymai gali garantuoti pasaulinės visuomenės stabilumą. Tačiau, jei net ir patys “etiškiausi” žmonės būtų išrinkti į valdžią, be pakankamo resursų kiekio mūsų problemos niekur nedingtų. Mums reikalingas protingas, Žemėje esančių, resursų valdymas ir panaudojimas, kad galėtume išspręsti šių dienų problemas.

Žemė turi praktiškai neribotus išteklius. Jų normavimas naudojant valiutinę sistemą, yra neproduktyvus ir trukdantis žmonijos egzistencijai. Šiandien mes turime itin tobulas technologijas, tačiau mūsų ekonomikos ir socialinės sistemos netobulėja. Mes labai lengvai galėtume sukurti visuomenę be vergovės ir skolų, tam panaudojant pasaulinės visuomenės ir išteklių ekonomikos principus.

 

Kaltinti kultūra nepateikiant alternatyvų yra visiškai beprasmiška. Projektas Venera pateikia būdus socialiniems pokyčiams, kurie eitų link taikios ir galinčios išlikti civilizacijos. Jis remiasi alternatyvią visuomenę, kur žmonių laisvė yra ne popieriuje aprašyta, o realus gyvenimo būdas. Šis projektas - tai vizija apie ateitį, kokia ji gali būti pritaikant dabartines žinias. Ji atspindi visuomenę, kur karai, badas, skurdas, skolos ir žmonių kentėjimas yra ne tik kad išvengiamas, bet net ir nepriimtinas. Bet koks šių problemų pasireiškimas tik tęs tai, kas vyksta šių dienų pasaulyje.

Paprastai kalbant, išteklių pagrindo ekonomika remiasi Žemėje esančiais resursais, o ne pinigais, taip užtikrindama visišką žmonijos aprūpinimą. Tai sistema, kur prekės ir paslaugos yra gaunamos be pinigų, kreditinių kortelių, derybų ar tarnavimo. Jos pirmas ir svarbiausias tikslas yra užtikrinti retumo faktoriaus panaikinimą. Tai įmanoma padaryti naudojant atsinaujinančius išteklius ir automatizuojant daugumą gamybos procesų. To pagalba, mes galėtume kurti energijos atžvilgiu efektyvius miestus su itin tobulomis transportavimo sistemomis bei išvystyta sveikatos priežiūros ir švietimo sistemą.

Šios naujos visuomenės dizaino tikslas yra paskatinti sistemos kūrimą, kuri atsižvelgia į žmogų ir aplinką. O taip pat, padeda išvengti paviršutiniškų ir egocentriškų tikslų, apimančių turto, nuosavybės ir galios troškimo. Nauja sistema leistų žmonėms tobulėti, įprasminti savo gyvenimą ir skatintų kūrybiškumą materialiniu ir dvasiniu požiūriu.

Nr.5 Kuo projektas Venera skiriasi nuo komunizmo?

Viskuo! Komunizmas naudojo darbą ir pinigus, naudojo visuomenės skirstymą pagal sluoksnius ir rinko valdžią, kurie palaikytų komunizmo tradicijas. O tai prieštarauja esminiams žmogaus, kaip laisvo individo, principams. O svarbiausia, komunizmas nepanaikino retumo faktoriaus ir net neturėjo tam strategijos. Negana to, jie turėjo skirti nežmoniškus išteklius, kad galėtų išlaikyti didelius kiekius karinių struktūrų, kurių pagrindinis tikslas buvo apsisaugoti nuo fašistinių bei kapitalistinių institucijų.

Nors komunizmas ir turi panašumu su projekto Venera idėjomis, jo koncepcija yra tiesiog klaidinga. Tai politinė sistema paremta ideologija, kuri nebūtinai atsižvelgia į žmogų ar aplinką. Juk komunizmas turi pinigus, bankus, armijas, policiją, kalėjimus, charizmatiškas asmenybes, sluoksninį skirstymą ir yra valdomas parinktų lyderių. Projektas Venera siekia atsisakyti pinigų naudojimo taip automatiškai panaikindamas kitus, kenkiančius visuomenės faktorius. Juk policija, kalėjimai ir karinės struktūros taptų nebereikalingos, kai visos prekės, paslaugos, sveikatos priežiūra ir švietimas taptų prieinami kiekvienam pasaulio žmogui. Projektas Venera pakeistų politikus kibernetine visuomene, kur visus procesus valdytų kompiuterizuotos sistemos. Vienintelį dalyką, kurio neatliktų kompiuterinės sistemos - tai žmonių stebėjimas. Tai būtų visiškai nereikalinga ir laikoma nepriimtina. O be to, juk visuomenė, kuri naudoja technologijas neatsižvelgdama į žmogų yra iškart pasmerkta žlugti.

Vienas iš svarbiausių komunizmo elementų yra darbininkų sluoksnis. Šiuo klausimu projektas Venera siūlo visuomenę, kur produktų gamyba naudoja minimalią darbo jėgą, o laikui bėgant jos panauda išvis išnyksta. Tuo pačiu žmogus tokioje visuomenėje gali tobulėti ir gyventi itin išsivysčiusiame pasaulyje. Tai nebus visuomenė, kur žmonės tiesiog tingi ir nieko neveikia, tai bus visuomenė, kur yra neribotos galimybės tyrinėti, kurti, dalyvauti ir mokytis.

Projekto Venera įgyvendinimas atneš technologijas ir mokslą globaliniu lygiu ir laikui bėgant panaikins dirbtines sienas, atskiriančias žmones. Sistema nenaudos pinigų ir teiks produkciją bei paslaugas be jokių kainų, skolų ar derybų. Jei mes teisingai panaudosime turimas technologijas, mes galėsime pašalinti produktų ir paslaugų trūkumą visoje planetoje. Tam galime panaudoti mašinas ir automatizuotus procesus, kurie gamintų ir paskirstytų produktus į tam skirtus distribucijos centrus. Šios aukštos technologijos tikslas yra išlaisvinti žmonės, kad jie galėtų užsiimti savo mėgiama veikla ir siekti tikslų.

Su laiku mes pasiektume tokį lygį, kur žmogaus darbo jėgos poreikis produktų ir paslaugų gamyboje taptų nebereikalingas. Nėra nė vienos priežasties, kodėl tai būtų neįmanoma. Valdžios buvimas taip pat netektų prasmės. Ji jau įrodė, kad naudos iš jos yra mažai. Tam būtų pritaikytos kibernetinės sistemos, kurios atsižvelgtų į turimų resursų kiekį. Šių mašinų tikslas būtų gaminti ir pateikti produkciją bei paslaugas visiems, iš to nesiekiant uždirbti nė cento. O kai žmonės turės priėjimą prie visų produktų ir paslaugų, nusikaltimai praktiškai išnyks. O policijos, kalėjimų ar karinių struktūrų poreikis kartu su jais.

 

Nr.6 Ar bus valdžios institucijos?

Tam tikra valdžios forma bus reikalinga tik vykstant perėjimui iš valiuta pagrįstos visuomenės į resursų. Šiuo laikotarpiu bus reikalingos paslaugos iš įvairių mokslininkų ir specialistų. Tačiau, jie neturės jokio pranašumo prieš kitus žmones. Jų pagrindinis darbas bus grąžinti aplinką į kiek galima natūralesnį būvį tiek ant žemės, tiek vandenynuose. Taip pat, bus kuriami ekonominiu požiūriu efektyviausi būdai transportuotis, ūkininkauti, statyti miestus, gaminti produkciją ir kt. Beabejo, tai nebus nekintantys dalykai. Bus nuolat ieškoma naujesnių ir tobulesnių būdų patobulinti šiuos procesus.

Nr. 9 Ar neužtektų tiesiog išrinkti teisingus žmones į valdžią?

Ar galite pateikti bent vieną pavyzdį, kada buvo išrinkta teisinga valdžia? Turbūt, kad ne. Žinoma, neužtenka kritikuoti esamą sistemą, rodyti šiuolaikinės visuomenės trūkumus ar siūlyti į valdžią aukštos moralės žmones. Tai tikrai nepadės civilizacijos vystymuisi. Norint, kad tai vyktų, reikia protingo pasaulio išteklių valdymo ir įvairiapusiškai suderintų aplinkos bei visuomenės santykių, kurie atsižvelgia į planetos talpumą ir resursų kiekį.

Ir net jei į valdžią būtų išrinkti itin geri žmonės, nesant pakankamui išteklių kiekiui ir gerai išvystytoms technologijoms, skurdas, karai ir korupcija neišnyks, nesvarbu, kiek sutarčių ir įstatymų bus pasirašyta. Juk ne demokratija pakėlė mūsų gyvenimo lygį, o ištekliai, vanduo, žemė ir technologijos. Retorika ir popieriniai pareiškimai yra visiškai nesvarbūs tvarkant žmogaus ir visuomenės problemas.

 

Trumpas atsakymas – taip. Tik neskubėkite to neigti. Nes ilgas atsakymas privers jus susimąstyti. Iš istorijos žinome, kad vergovė egzistuoja tiek, kiek egzistuoja civilizacija. Senovėje - Egiptas, Roma. Viduramžiuose - Ispanija, Anglija, Ankstyvajame moderne - Amerika ir kt. Tolimesniam pasakojimui reikėtų patikslinti, kas yra vergovė. Dažniausiai priimtina tai vadinti žmogaus asmens laisvės ir nuosavybės suvaržymą. Kitaip sakant, yra kažkoks žmogus, kuriam tu priklausai kaip daiktas, privati nuosavybė, su kuriuo galima elgtis kaip tik tinkama (kankinti, ar net nužudyti). Tu neturi teisės daryti nieko, kas tau neleidžiama. Tokios vergovės pavyzdžių pilna per visą istoriją. Taigi, daugmaž apibrėžus, kas yra vergovė, norėčiau papasakoti tokį pasakojimą, kuris leis mums atsakyti į tą taip rūpimą klausimą, ar demokratija yra vergovė.

Įsivaizduokite dvi karalystes. Jas valdo du karaliai. Abu jie turi daugybę akmens kasyklų, kuriose dirba darbininkai. Pas pirmąjį, tai vergai. Jie yra verčiami kasti žemės išteklius. Tam, kad darbas būtų atliekamas yra sustatyti prižiūrėtojai. Jie reguliuoja darbo valandas (kurios yra nepakeliamos), maisto davinius. Vergams, taip pat, suteikiamos tik minimalios gyvenimo sąlygos. Jų darbo efektyvumas yra itin mažas. Jiems nuolat trūksta maisto, anti-sanitarinės sąlygos skatina ligų plitimą. Daugybę vergų kasdien miršta. Tačiau tai ne bėda, kadangi naujų galima gauti bet kada. Tokia aplinka veikia labai neigiamai, o darbas atliekamas itin nenoriai. O kas svarbiausia, jie daro tai, kas jiems liepiama, o ne tai ką jie galbūt norėtų. Taigi, paprastai kalbant, esminiai tokio metodo trūkumai yra:

Papildomos išteklinės išlaidos prižiūrėtojams

Kitas karalius, pamatęs, kad toks darbo metodas nėra itin efektyvus, ėmė galvoti naują. Jis mąstė, kad reikia sugalvoti tokį, kuris žmones skatintų dirbti, o ne priešintis ir sukilinėti. Kitaip sakant, sugalvoti motyvavimo sistemą. Ir tada jam kilo nuostabi mintis. Jis susikvietė visus savo vergus ir pasakė jiems, kad nuo šiol, nė vienas jų nebėra jo vergas, o už kiekvieną atneštą akmenį, gaus po 1 monetą. O už tas monetas, jie galės sau įsigyti maisto, drabužių, ar net savo namą. Tai suvokę, (buvę)vergai puolė nešti akmenis su dideliu užsidegimu. Jie suprato, kad kuo daugiau monetų turės, tuo daugiau daiktų jie galės įsigyti. Karaliui nebereikėjo prižiūrėtojų, darbo našumas padidėjo kelioliką kartų, o žmonės tiesiog veržėsi dirbti. Jam nebereikėjo kontroliuoti ir nurodinėti, ką daryti. Viską jis galėjo kontroliuoti nauja mainų sistema, kurios pagrindas - valiuta, o privalumai akivaizdūs:

Ir taip gimė demokratija… Vergai įgavo teisę į asmeninį turtą. O kartu ir į asmeninę laisvę. Taigi, kur čia tada tas lygybės ženklas tarp vergovės ir demokratijos? O jis visai čia, šalia. Gerai pagalvokite ir pasakykite, kokį bendrą bruožą turi abu pasakojimai? Pagalvojote? Ogi šis bruožas yra akivaizdus kaip du kart du. Nesvarbu, kuriam karaliui žmonės dirbo - jie dirbo tą patį. Žinoma, sąlygos buvo žymiai geresnės pas antrąjį. Kurių dėka, atsirado nemažai privalumų pačiam karaliui. Bet esmė išliko ta pati - žmonės darė ne tai ką norėtų daryti, o tai ką karaliai norėjo, kad jie darytų. Štai čia ir atsiranda lygybė tarp vergovės ir demokratijos. Sukūrus demokratiją, žmonėms buvo suteikta iliuzija, kad jie gali gauti tai ko nori. Tačiau demokratiją tuo ir yra pavojinga, jog nukreipia žmonių tikslus visai kita linkme. Ir kas visų svarbiausia, NUMALŠINA TIKROSIOS LAISVĖS TROŠKIMĄ. Šiuo klausimu, visiškai kitokia situacija pirmoje karalystėje. Kur vergai vis bando ištrūkti į laisvę. Į tikrą laisvę, kur niekas nenurodinės, ką reikia daryti.

 

Taigi, dabar demokratiją galime perfrazuoti taip:

Demokratija - tai būdas padidinti vergų darbo efektyvumą iki maksimumo ir sumažinti jų pasipriešinimą iki minimumo.

Žinoma, daugybę oponentų pateiks argumentų, kad štai su demokratija, žmogus įgavo teisę rinkti savo valdžią (pasirinkti kitą karalių), dirbti kitą darbą (anglių kasimas). O taip pat, kad žmogus gali pasiekti tam tikrų aukštumų. įsigyti turto. Bet vėlgi, žmogus tai daro ne dėl to, kad to iš tikro norėtų, o dėl to, kad demokratija jam “suteikė” galimybę tai daryti. Žmogus nustojo gilintis į kitus dalykus. Jo pagrindinis tikslas gyvenime tapo - maksimalus savo gerovės padidinimas. Jis nebesipriešina, arba vangiai priešinasi primetamai sistemai, gyvenimo būdui. Jis tai priima, kaip savaime suprantama ir neišvengiama. Bet ar tikrai taip turi būti? Palieku šį atvirą klausimą kiekvieno apmąstymui. Paskirkite tam bent pusvalandį. Gal tas pirminis kritiškumas atlėgs ir pradėsite matyti viską iš kito kampo.

Šio įdomaus projekto autoriui linkime daug ryžto ir kantrybės.