Xora tis putanas!*

Rėkiau vakar po to, kai pusvalandį nesulaukiau suknisto autobuso į studentų miestelį. Taksi vairuotojai esti visiški sukos – nesvarbu, kiek mojuotum, net nepažiūrės į tavo pusę. Tai tiek.

Univeras šitas tai jtvjmt. Tarytum koks bjaurus, gigantiškas komunistų bunkeris. Klasėse iš kažkur net žemių yra. Tačiau klasiokai tai visai mieli, jau biškį rimtesni nei mano Nosotros arabėliai iš Omonijos, sėdintys klasėje su hardonais, nes tik metro šalia merginų taip arti sėdėjo. Čia jau susipažinau su Pavelu, informatiku metalistu su dermantinine liemene iš Dnepropetrovsko, perkarusia, bet linksma rumune, coliuke iš Moldovos ir etc.

Ana diena patiko, nes buvau Sharbel klipo filmavime. Ai, toks gėjus is Libano, haremo muziką atliekantis, tačiau klipą tai gerą Dimitrakis susuko, kad tave kur! Danai nerealiai aprengė manekenes, kad aš plaukus nuo galvos roviausi, jog fotiką pamiršau. Viena manekenė tai tokia puiki, tokia puiki, ir še tau – paaiškėjo, kad tėvelis jos iš Tibeto! Šakės, tibetietis ir graikė, aišku, vaikas pasaulio grožio karalius gaunasi. Kažkaip buvo labai smagu, kad, va, susitiko jos tėveliai kažkada, sugulė ir BAM, še tau kad nori – 8 pasaulio stebuklas.

Šiaip pastarosios dienos tai man nemažai įniršio kainavo, hahaha, tai perdaug nėr ką rašyt. Tik gražiausias akimirkas prisiminiau.

ATĖNAI DEGA, arba atsiimu savo žodžius!

Pamilau šią šalį iš naujo, labai pamilau. Fuckin sissies esti lietuviai. Kai kažkoks girtas šerifas nupylė su savo „Volga“ tris vaikelius ir, leidęs mirt jiems ant takelio, piso malkas namo, mūsų kaimo gyventojai kraipė galvas: ECH, IŠSIGIME TA POLICIJA... O kitądien ėjo ramiai į darbus viską užmiršę.

Čia žmonės nežiūri į tokius šerifus pro pirštus. Liaudis supyko, hell yeah!

Pradėt reikia nuo to, kad vyriausybė nemėgsta anarchistų. Anarchistai gyvena Exarchijos rajone. Vyriausybė vadina tą rajoną „pilnu smurto ir pavojingu“, todėl kiekvieną dieną ten išsilaipina spec. policijos vyručiai ir rymo ant savo skydų tarytum čia būtų Palestinos ir Izraelio siena, ble, Gazos ruožas. Šitokia vyriausybės politika yra visiška provokacija, mat Exarchija yra vienas saugiausių ir maloniausių rajonų. Ale kiek mentai gali rymot ant savo skydų, nuobodu gi. Tai va.

Šeštadienio vakarą porelė paauglių pasiūlė patruliuojantiems mentams pist nx, anie nepanoro, vaikai metė į juos porą akmenų, kiaulės neturėjo akmenų, bet, aišku, šautuviuką. Iškeikęs paauglius, vienas mentas vietoj įspėjamojo šūvio paleido du mirtinus tiesiai vaikiui į širdį. Palikęs vaikį kraujuot, įsidėjo ginklą ir ramiai nuėjo į mašiną. Vaikas mirė vos pasiekus ligoninę. Nepraėjus valandai, Atėnai ėmė pleškėt.

Tai va, ką tik grįžau iš demonstracijos. Galvojau, bus taiki. My ass! Gerai, kad pasiruošėm. Vos išlipus Syntagmoj, teko apsijuost veidą skara, nes kiaulės mestelėjo ašarinių dujų. Su ašarom akyse pasiekėm Panepistimio, kur jau stovėjo tūkstančiai žmonių. Ir skirtingai, nei spauda rašo ir sako, ne vien penkiolikmečiai. Nuo seno iki jauno, net šeimos su vaikais, ok, pastarieji neginkluoti molotovo kokteiliais, tačiau su deguonies kaukėm. Minia griaudėjo: mentai, kiaulės, žudikai, mentai, sukos, nužudėt vaiką. Ok, mane sužavėjo toks solidarumas. Nx šerifus, kur savo įstatymus pradeda taikyt.

Pakeliui į Omoniją pasitaikė ašarinių dujų lietus, todėl minia susiskaldė, ir mes pasukom link Eolu. Viskas fuckin pleškėjo ir tebepleška. Urban Guerillas nusiaubė dešimt bankų, kas antra parduotuvė suniokota ir apiplėšta. Ofisai pleška, Mcdonaldo signalizacija kaukia. Protingi nedidelių pardų savininkai liko saugoti savo nuosavybės. Fuckin tear gas bomb susprogo Dino tiesiai prie kojų, vargšelis vos neužduso. Kažkokiu būdu nušliaužė iki pagrindinio Panepistimio pastato, kur užsibarikadavo su kitais anarchistais. Tikiuosi, išeis rytoj, mat šiandien išėjęs keliautų tiesiai į kiaulių nuovadą.

ZJBS, kad anarchistai visiškai suniokojo miestą, bent jau tai duos kažkokių vaisių, antraip būtų kažkaip beprasmiška prikvėpuot ašarinių dujų, o jų prikvėpavau daxuja, ypač kai mentai pastojo kelią ties Omonija ir teko bėgt į Eolu, tąkart tai vos neuždusau savo ašarom, bled. Bet vis tik nieko nėra gražiau, kai mentai meta granatą, o staigus vaikis, pakėlęs ją, sviedžia atgal kiaulėms į nasrus; kai liaudis nuo jauno iki seno suniokoja šaligatvį ir svaido į mentus akmens luitus. Kai pleška bankai ir shoping centrai. Iš esmės eičiau ir rytoj, ir poryt, ir ketvirtadienį, tačiau nepakeliu ašarinių dujų, haha, tai, jaučiu, liksiu namie, tik turbūt eisim pas Spyros pasiimt antikvarinio kardo, kurį radom ant gatvės demonstracijos metu ir kurio pagalba N suvedė savo sąskaitas su nacionaliniu banku, muahahahaaaa.

In the end, dievinu tokį solidarumą debiliškos sistemos atžvilgiu, kartais tai vienintelis būdas išreikšti savo nepasitenkinimą ar gedulą, net jeigu ir niekas valdžioj nepasikeis. Ir pagarba anarchistams, nors jie ir daug aršesni nei komunistai. Pastarieji, pradėję stumti KKE idėjas demonstracijos metu, beveik pagaidino visą reikalą.

Šiandien nukeliavom į moksleivių ir mokytojų demonstraciją. Pusę dienos prasėdėjom slaptam kabake Syntagmoj, kuris esti ant 9-aukščio pastato stogo. Valgėme kretietiskus omletus su ašarinėm dujom.

Visų pirma turiu pastebėti, kokia nuostabi yra riaušių estetika. Į mane gal koks trečdalis Trockio įlindęs, kad mane taip žavi riaušės. Riaušių policininkai atrodo tarytum robotai. Priklausomai nuo šalies, ju „aprangos“ stilius keičiasi, pradedant skydu ir baigiant šalmu. O dabar biškį apie teisybę, pensininkams, kurie pasipiktino.

1967 metais valdžią jėga paėmė kariuomenė. Įvažiavo sau su tankais per žmones į univerą. Fašistiškai nusiteikę generolai smaginosi 7 metus. Šitas laikotarpis graikams esti pats nemaloniausias ever, turbūt net ilgametė turkų okupacija px, palyginus su kariniu režimu.

Taigi grįžkime prie valdžios, kuri pamažu suteikia vis daugiau galių policininkams. Vyriausybė sprendžia apie valstybės tvarkos saugojimo metodus. O tiksliau tariant, partija, esanti valdžioje, nori tvirtai laikyti frontą ir pamint oponentus kuo labiau po padu, netgi tokius tolimus ir beveik įtakos neturinčius, kaip vargšeliai anarchistai, kurių provokavimas prasideda spec. policininkų patruliavimu Exarchijos rajone.

Niekada nei vienas žiniasklaidos šaltinis Graikijoj neužsiminė apie anarchistų rengiamus kultūrinius renginius, labdaringą jų veiklą, susijusią su imigrantais ir vietiniais gyventojais. Kodėl? Todėl, kad anarchistai yra nusiteikę antikapitalistiškai. Štai ir turim gražų pavyzdį, kaip durnas mentas, be abejo, pilnametis, 15-mečio vaikio pavadintas malaka, susinervinęs nušauna jį į širdį. Valdžiai tai dar viena proga užvažiuoti kiek galima labiau ant anarchistų, juk viskas įvyko Exarchijoj. Tačiau tai jau nieko bendro neturi su anarchizmu.

Pirmadienio demonstracijoj dalyvavę žmones – paties įvairiausio amžiaus ir socialinių sluoksnių. Nuo jauno iki seno. Visi puikiai suprantantys, kas nutiko, ir išmanantys savo šalies istoriją, susirinkę ne tam, kad banaliai išdaužytų ir sudegintų pastatus, o tam, kad parodytų, jog nepasiilgo karinės valstybės, kad atėjo laikas keisti išsigimstančią valstybę ir jos politiką. Ir keisti iš pamatų, pavartojus net tiesioginę šio žodžio reikšmę.

O jeigu kam gražūs riotai (taip, kaip man), tai siūlau paieškot jutubėj korėjiečių riaušių, kurios esti the most hardcore, mano nuomone, viso pasaulio kontekste.

* mentai, kiaulės, žudikai! (šūkis, pradėtas naudoti po military junta invazijos į universitetą 1967 m.)

Aš maždaug tokio revoliucinio labiau tipo

Oi, kaip nusibodo nuobodūs ir verkšlenantys žmonės. Neteisybė nusibodo, naxren viską, reik gal tikrai pyzdint į Gavdos ir gyvent paplūdimy su nudistais per amžius. Bo čia kažkoks amebynas gaunasi. Daugiausiai įniršio man sukelia verkšlenantys pensai.

Kažkoks asilas Lietuvoj piktinasi, kad Atėnuose kioską sudegino, „suniokotas turtas“ pensui parke, nesvarbu, kad ne jo, ale turtas! Labai nesunku suprast, ką jaučia žmogus, praradęs TURTĄ. Tai ir piktinasi, ir verkšlena. O va kai Kyra Irini perspipjovė venas su virtuviniu peiliu, tai nei kvykt neišgirdau, ašara tyli nuriedėjo, o prieš išvažiuodama su greitąja dar spėjo penkias bulves nuskust.

Aš tai visada už revoliuciją ir poxui kokią, tykią ar griaunančią, nusišikt. Ir už teisybę dar. Ir už tai, kad kuo mažiau verkšlenančių aplink būtų, perdaug jau krikščioniška savo ir kitų kančioj skęst, kol kiaulės puotą kelia. Aš maždaug tokio revoliucinio labiau tipo.