Prieš keletą dienų Karolis Klimka delfyje išspausdino straipsnį „Marozai – gatvės sanitarai“. Štai keletas citatų: „Nors Lietuvos gyventojai, anot apklausų, nenorėtų gyventi šalia čigonų, nemėgsta imigrantų ir kristų kryžium gėjų paradui skersai kelio, visi šie priešai šalia „marozo” atrodo kaip angelai. „Marozo“ figūra užima reikšmingą vietą Lietuvos gyventojų, ypač jaunimo, pasaulio suvokime: ji žymi trauminę, jau ankstyvoje vaikystėje išgyvenamą ir neišdildomą pėdsaką paliekančią agresijos, disciplinavimo ir svetimumo patirtį. (...) Nors dažnai pabrėžiamas materialus gatvės agresorių interesas, „marozai” daug įdomesni kaip ne(be)egzistuojančių normų ir kodeksų sargai, „nesuinteresuoti” gynėjai. Pavyzdžiui, jie dažnai agresyviai reaguoja į žmonių išvaizdos ypatumus, taip pratęsdami valstybinio disciplinavimo funkciją. Šiuo atžvilgiu „marozai” yra giliausiųjų lietuvių tautos fantazijų – apie tvarką, teisingumą, gėjų ir juodaodžių išgyvendinimą ir t.t.– delegatai, taip pat Konservatorių partijos deputatai („iškrypėlius reikia gydyti, grėsmes kultūros grynumui – pašalinti”).“  Straipsnis ir įžvalgus, ir teisingas, tačiau... neiliustratyvus. Siekdamas kompensuosi šį trūkumą, parinkau keletą nuotraukų, kurios vaizdžiai parodo, kas Lietuvoje yra valstybinio disciplinavimo tarnai, trokštantys išguiti gėjus, imigrantus ir visus kitaip atrodančius žmones.

        Fotografijos iš „Doros ir Tautos sąšaukos“ suorganizuoto piketo (2005.IX.30) prieš homoseksualizmo plitimą Lietuvoje (apie piketą skaitykite www.fsspx.lt). Nuotraukos pateikiamos hierarchine tvarka: Vadas – politrukai – jėgos struktūros – eiliniai „marozai“. Jose išvysite platų „sielų ir gatvių sanitarų“ spektrą: nuo kunigo iš Šv. Pijaus X brolijos iki neonacio iš „Blood&Honour“.

        Parengė ir nuotraukas parinko dp
        2008.08.04