Šią savaitę Lietuvoje pasirodo naujas nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas „Juodraštis“ – pirmasis periodinis kairiosios minties leidinys nuo Lietuvos nepriklausomybės ir kapitalistinių santykių atkūrimo pradžios. Tai pirmasis bandymas suteikti viešo leidinio formatą radikalioms, maištingoms, o dažnai – ir pavojingoms idėjoms, gimusioms globalaus kapitalizmo, socialinės priespaudos ir komercializuotos kultūros priešininkų stovykloje.
Pirmasis „Juodraščio“ numeris bus pristatytas š.m. liepos 31 d. (ketvirtadienį) 19:00 val. alternatyvaus meno galerijoje „Galera“, Užupio g. 2/11, Vilniuje. Aplink „Galerą“ esanti teritorija kelioms valandoms bus paskelbta „LAISVA NUO KAPITALIZMO ERDVE“. Už šios erdvės ribų visi susirinkusieji privalės palikti savo pinigines, kreditines korteles, mobiliakus ir net vartotojišką mentalitetą. Bendrausime laisvai, be jokių išskaičiavimų ir merkantilinių minčių. Redakcinė kolegija papasakos apie „Juodraščio“ kūrimo problemas ir perspektyvas, aišku, bus platinamas ir pirmasis „Juodraščio“ numeris – NEMOKAMAI!
„Juodraščio“ leidybos idėja gimė Lietuvos aktyvistams susidūrus su tendencingu oficialiosios žiniasklaidos darbu ir informacine kairiųjų idėjų blokada. Išskyrus retus atvejus, korporacinė ir valstybinė Lietuvos žiniasklaida negvildena esminių politinių, socialinių ir kultūrinių problemų, iškilusių kapitalistinės globalizacijos akivaizdoje. Tas problemas sukelia du pasaulyje dominuojantys galios bastionai: valstybių ir tarptautinių institucijų biurokratija bei protekcionizmas ir vadinamosios „laisvosios“ rinkos, privataus kapitalo valdomų korporacijų dominavimas pasaulinėje ekonomikoje. Mūsų šalies problemas dažnai bandoma atsieti nuo pasaulinio konteksto, nukreipti visuomenės dėmesį į pramogas, vartojimą, vienadienius skandalus. Taip žiniasklaida pasitarnauja valstybės ir „laisvosios“ rinkos interesams.
Žurnale bus stengiamasi atspindėti judėjimų, kuriuos oficialioji žiniasklaida vadina antiglobalistiniais, o mes – antikapitalistiniais, įvairovę, protesto ištakas ir kovos patirtį. Šios pasipriešinimo kovos terpėje gimęs „Juodraštis“ turėtų tapti alternatyva valdančiųjų galią įtvirtinantiems metraščiams. Leidinys siekia atkreipti dėmesį į turiningą socialinių kovų tradiciją ir išryškinti tai, kas aktualu dabar. Be to, šio leidinio autoriai ir redakcinė kolegija nutarė leisti žurnalą be autorinių teisių. Tokiu šmaikščiu gestu ne tik griaunami autorinės nuosavybės pamatai, bet ir išlaisvinamas žodis, kuris turėtų pasiekti kiekvieno maištininko ausis ir parengti dirvą naujiems kūrybingiems socialiniams judėjimams bei tiesioginiams veiksmams Lietuvoje.
Jau pirmajame žurnalo numeryje išryškėja radikalus jo pobūdis. Teoriniame skyrelyje rasite jauno maištingo antropologo Davido Graeberio knygos ištrauką, iš kurios sužinosite, kodėl akademinė terpė ir viešasis diskursas ignoruoja radikalesnę mintį. Rubrikoje „Kapitalo anatomija“ amerikietis aktyvistas Lorenas Goldneris savo straipsnyje bando narstyti krizę patiriančios kapitalizmo ekonomikos kūną. Tarptautinę politiką gvildenančiame skyrelyje „Konfliktų zonos“ antiautoritarinės minties žurnalo „Fifth Estate“ bendradarbis Donas La Cossas siūlo atidžiau pažvelgti, su kuo mūsų savanoriai bendrininkauja okupuotame Irake ir Afganistane.
Platesnė tema – „Darbas ir išnaudojimas“. Joje – interviu su garsiu autonominio marksizmo atstovu Michaeliu Hardtu apie išsilaisvinimą nuo darbo, Sauliaus Užpelkio pasvarstymai apie prekariatą, lietuvių kilmės autoriaus Stevpheno Shukaičio darbininkų savivaldos strategijos ir Tomo Tengmarko demistifikuotas švediškas modelis. Alternatyvas tradiciniam universitetui skyrelyje siūlo „edu-factory“ projekto organizatoriai ir Kasparas Pocius. Prisimenama ir radikalių judėjimų istorija – šiame numeryje nušviečiama Vokietijoje veikusios RAF veikla.
Skyrelyje „Kasdienybės revoliucijos“ atiduodama duoklė nekomercinei DIY („Pasidaryk pats“) kultūrai. Kontrkultūrinėje rubrikoje Redas Diržys pristato politinį performansą ir kartu su rusu menininku Dimitrijumi Vilenskiu klausia „Ką daryti?“ Į šį klausimą atsako radikalūs menininkai Alexanderis Breneris ir Barbara Schurz, kuriuos pristato Darius Pocevičius. Pateikiama daug radikalios literatūros ir kino apžvalgų. Žurnalą užbaigia atsiminimų skyrelis „Post Scriptum“, kuriame aktyvistai dalijasi karčiu sovietmečio ir posovietinės epochos patyrimu.
Žurnalas „Juodraštis“ bus platinamas internete ir aktyvistų susibūrimo vietose, jį bus galima įsigyti knygynuose. Pirmąjį žurnalo numerį kolektyvinėmis pastangomis parengė 5 aktyvistų redakcinė kolegija. Antrasis „Juodraščio“ numeris planuojamas išleisti š.m. pabaigoje.
2008.07.29