Daugelis kylančias kainos ir tuo pačiu susiaurėjusias galimybes vartoti vienareikšmiškai suvokia kaip blogį. Todėl jaučiasi nuskriausti ir yra linkę ieškoti kaltininko. Manau, tai nėra labai brandu ir teisinga. Patogiau paieškoti būdų, kaip paversti šią skriaudą laimėjimu.
Vartojimas nebūtinai yra racionalus ir naudingas, visi mes turime įvairių įpročių, kai kurie iš jų yra nereikalingi ar net žalingi. Panagrinėkime kelias gyvenimo sritis.
Automobilis. Jis labai paspartina keliones, bet ar visada į jį sėdame, kada norime greičiau pasiekti tikslą? Daugybę kartų save pagaunu, kad eidamas pėsčias ar važiuodamas autobusu, būčiau sugaišęs tiek pat laiko (ar panašiai), be to, važiuodamas esu įsitempęs ir visuomet pasiruošęs spręsti netikėtai iškilusią avarinę situaciją. Ką laimėčiau tais atvejais atsisakydamas automobilio? Manau, mano gyvenime sumažėtų įtampos. Be to, daugiau judėčiau, atsirastų platesnės galimybės bendrauti su žmonėmis, nes vairuojant nėra galimybių nei pakalbinti sutiktą žmogų, nei skirti jam pakankamai dėmesio. Gerai, jei pamojuot ir pasilabint suspėji... Manau, tai laimėjimai. Tad kodėl jais nepasinaudojus? Ir galiu pasidžiaugti, kad kylančios kainos bent leidžia apie tai pagalvoti.
Kitas atvejis: ar turiu sėsti į automobilį, jei niekur neskubu? Neretai prieš kelionę ar po jos užmušinėju laiką atsitiktiniais darbais, tiesiog stumiu laiką. Gal geriau ramiai eiti pėstute ir mėgautis judėjimo malonumais? Dabar per savaitę paprastai apsilankau bent keliuose tokiuose pusvalandiniuose „sporto klubuose“ ir esu tuo labai patenkintas. Dėkoti, kad jie atsirado, turiu kylančioms kainoms.
Maistas. Jau keli metai svajoju, kaip būtų neblogai numetus vieną kitą kilogramą. Antsvoris atsiranda, kai suvalgomas per didelis maisto kiekis arba vartojamas netinkamas maistas. Prieš kelis mėnesius netikėtai atradau avižinius dribsnius. Neblogi pusryčiai, be to, jau „pamečiau“ porą kilogramų. Ir už šį atradimą turiu dėkoti pakilusiom anksčiau vartotų produktų kainoms. Manau, kad laimėčiau dar daugiau, jei nebūčiau tinginys ir kiek daugiau domėčiausi sveika mityba, bet, kita vertus, kainos gal dar tiek nepakilo, kad tuo užsiimčiau? Tad rytoj, kylant kainoms, manęs laukia nauji atradimai.
Telefonas. Buvo laikas, kai pokalbio minutė su Europa kainavo daugiau, nei uždirbdavau per valandą. Tai mane išmokė apgalvoti, ką noriu pasakyt ar sužinoti dar prieš surenkant telefono numerį, mano pokalbiai tapo turiningesni, beje, šis mano įprotis išliko ir pasikeitus kainų santykiui.
Elektra. Elektros kainos mane išmokė pirkti buities prietaisus, t.y. pasidomėti, kiek ir kaip efektyviai jie naudoja elektros energiją. Dabar turiu daugiau komforto ir mažiau vartoju.
Gyvenime pavyko atsisakyti kelių mane žalojusių įpročių. Dabar, kai nevartoju alkoholio ir tabako, matau, kad to atsisakęs nieko nepraradau, o mano gyvenimas tapo patogesnis.
Manau, kad kylančios kainos nėra proga pasijusti skriaudžiamu, tai gera proga išsivaduoti iš DIRBK-MIRK vergijos. Tik gaila, kad ne visada sugebu pasinaudoti šiomis dėkingomis progomis.
Svetimas
2008 m. vasara
