Būdami solidarūs, galime įveikti bosus! Šį penktadienį, liepos 4-ąją prasidės akcijų prieš vertimų ir programavimo kompaniją Lionbridge savaitė, siekiant apginti darbininkus, kuriančius profsąjungą. Darbininkų grupės iš Airijos, Lenkijos, Danijos, Ispanijos, Amerikos ir kitų šalių piketuos prie Lionbridge kontorų ir taip parems Jakubą G. iš Lenkijos, iškėlusį kompanijai bylą.

       Jakubas dirbo kompanijai beveik 8 metus ir kilo karjeros laiptais, kol netapo profsąjungos aktyvistu ir organizatoriumi. Netrukus po to, kai profsąjunga buvo įkurta Varšuvoje, jį Lionbridge atleido iš darbo. Kad būtų galima prasilenkti su Lenkijos įstatymais, draudžiančiais atleisti profsąjungų atstovus be rimtos priežasties, bosai pasakė, kad Jakubas pateikė konfidencialią kompanijos informaciją internete.

       Tai buvo melas, nes minėtą informaciją visuomenė žinojo jau seniai. Kad ji nebuvo konfidenciali, liudija tas faktas, kad apie tai rašė net airių „Independent“.

       Interviu su Jakubu mes jo klausėme, kodėl jis įkūrė profsąjungą Lionbridge, kodėl buvo atleistas ir kas darosi dabar.

       Kodėl įkūrėte Lionbridge profsąjungą?

       Profsąjunga yra būtinas darbininkų instrumentas kovoje už savo teises ir užmezgant ryšius su bičiuliais darbininkais. Dabartinė politinė atmosfera Lenkijoje yra ypatingai priešiška profsąjungoms, bosai kaip beįmanydami stengiasi vaizduoti darbininkų organizacijas kaip „progreso kliūtį“.

       Deja, dauguma darbininkų tiki valdančiosios klasės ideologija. Daug žmonių kitose šalyse prisimena „Solidarumo“ judėjimą ir tiki, kad profsąjungos yra stipri ir gerbiama Lenkijos visuomenės dalis. Nieko panašaus realybėje nėra. Šiandien profsąjungoms priklausantys darbininkai sudaro mažą dalelę darbo jėgos, o profsąjungų teises pastoviai siaurina naujieji įstatymų leidėjai – neoliberalai.

       Įstaigų darbuotojų sektorius yra ypač mažai organizuotas – todėl darbininkų organizavimasis tokioje kompanijoje, kaip Lionbridge, yra toks svarbus. Stipriai jaučiama išlaidų ir priemokų mažinimo bei užšaldyto algų kėlimo politika: globalinės korporacijos bando maksimizuoti pelną, spartindamos pasaulio ekonomikos nuosmukį. Darbininkai visada paskutiniai gauna teisingą atlygį už darbą. Laikinų darbuotojų situacija dar prastesnė.

       Profsąjunga yra tiesiog nepakeičiama stabdant nesiliaujančią darbo sąlygų eroziją.

       Kaip apie tai sužinojo kompanija?

       Mes to neslėpėme – apie profsąjungos atsiradimą buvo viešai pranešta iškart po registracijos. Mes neatskleidėme, kiek iš viso profsąjungoje narių – pas mus iškart atėjo 15 procentų iš 300 žmonių, dirbusių kompanijai Varšuvoje.

       Kompanija stengėsi surasti visų narių sąrašus – teisiškai tai įmanoma tik tada, kai planuojami masiniai atleidimai iš darbo. Mes žinojome, kad teisiškai ano reikalavimo pagrįsti neįmanoma ir apie narius tylėjome, viešai rodėsi tik išrinkti profsąjungos atstovai, ginami Darbo kodekso. Tikėjomės problemų, bet manėme, kad kompanija atsižvelgs į Darbo kodeksą.

       Kaip jie reagavo?

       Pirmos reakcijos buvo tokios, kokių reikėjo tikėtis. Atsirado komentarai, kad „profsąjungos kelia grėsmę kompanijos konkurencingumui“, kad „JAV įsikūrusi kompanijos valdžia nuspręs perkelti gamybą į tokias šalis, kaip Kinija ar Indija, kuriose nėra profsąjungų“, kad „Lenkijos filialo darbuotojai praras darbus, nes buvo sukurta profsąjunga“. Bosai leido suprasti, kad profsąjunga – tai blogiausia, kas gali nutikti darbininkams. Nestebina tokie kapitalistų, mintančių žemais kitų žmonių atlyginimais, pareiškimai, bet liūdna girdėti, kad tokį mąstymą perima darbininkai.

       Koks buvo kompanijos pretekstas atleisti jus iš darbo?

       Žinoma, jie nepasisakė atleidžiantys mane dėl to, kad esu profsąjungos organizatorius. Lenkijos Darbo kodekse išrinktus profsąjungos atstovus stengiamasi ginti nuo atleidimo. Buvo mėginta ieškoti kitų priežasčių. Tai apskritai būdinga dabartinei Lenkijai. Jie pasinaudoto pretekstu, išbandytu kovojant su daugeliu profsąjungų aktyvistu – tvirtinama, kad paviešinta slapta kompanijos informacija. Airių skaitytojai gali to nesuprasti, bet Lenkijos darbininkams apie savo darbo sąlygas ir atlyginimus neleidžiama kalbėti nei su draugais, nei – gink Dieve – su žiniasklaida. Teigiama, kad tokia informacija yra kompanijos reikalas, ją saugodama, kompanija išlieka konkurencinga. Nereikia nė sakyti, kad toks slaptumas trukdo darbininkui derėtis dėl atlyginimo. Aš buvau apkaltintas išspausdinęs straipsnį, kuriame neva atskleidžiau „paslaptis“, o tuo pat metu – ir „neteisingą“ informaciją (nesuprantu, kaip informacija gali vienu metu būti „slapta“ ir „neteisinga“). Taip pat buvo įrodinėjama, kad po straipsnio gali smukti kompanijos akcijų kainos, kils panika Volstryte. Apie tai, kad kompanijos akcijos stabiliai krito nuo tada, kai valdžią perėmė nauja valdžia, buvo nutylima. Akcijų kritimas nesusijęs su blogu valdymu, ar ne? Tai, kad straipsnį būtų parašęs kitas asmuo, irgi nieko nereikštų. Nieko nereiškė net tai, kad straipsnyje remtasi sena informacija, jau spausdinta airių „Independent“, lenkų „Gazeta Wyborcza“, netgi įdėta į Lionbridge tinklalapį.

       Kokia buvo jūsų kolegų reakcija?

       Vadybininkai pasiekė tai, ko norėjo, bent jau kol kas – mano kolegos suprato, kad profsąjungos yra reikalas nesmagus, nusprendė atsitraukti ir pažiūrėti, kas bus. Net simboliniai solidarumo gestai, pavyzdžiui, protesto laiško valdžiai nusiuntimas, buvo aštriai kritikuojami dėl „nelojalumo“, ir darbininkai suprato, kad bet koks jų veiksmas reikš naujas problemas. Tuo pat metu valdžia pasiūlė jiems priedus, o tai dar prieš kelis mėnesius atrodė neįmanoma. Visa tai užtikrino, kad vadybininkai sustabdė ar bent jau sulėtino realaus darbininkų atstovavimo darbovietėse plėtrą.

       Kas jūsų byloje vyksta dabar?

       Pirmasis teismo posėdis vyks liepos 4-ąją. Tą dieną prie Lionbridge kontorų bus organizuojami piketai. Iškėliau Lionbridge didelę teisinę bylą – vieša informacija, prieinama internete, negali būti traktuojama kaip paslaptis. Kompanijos advokatai turi pasirūpinti, ar yra verti Lionbridge mokamų pinigų. Paprastai Lenkijos darbo teismai palaiko atleistus profsąjungų narius.

       Tai nereiškia, kad byla baigsis greitai – kompanija turi daug pinigų, kuriuos galės leisti brangiems advokatams ir apeliacijoms.

       Ar galite papasakoti apie demonstracijas kitose šalyse? 

       Taip, demonstracijos planuojamos Lenkijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Danijoje, Vokietijoje ir JAV. Mes bandome dirbti kartu su skirtingais tinklais ir organizacijomis, kurios rūpinasi darbininkų teisėmis ir socialiniu teisingumu: Tarptautine darbininkų asociacija, Darbininkų solidarumo judėjimu, Pasaulio pramonės darbininkais ir kitomis organizacijomis...

       Kaip manote, ko jie pasieks?

       Gali būti, kad Lionbridge bus priverstas atšaukti neteisėtą atleidimą ir ateityje labiau gerbti darbininkų teises. Taip pat tikiuosi, kad viešumas paskatins aktyviau organizuotis darbininkus. Tai būtų netikėta korporacinei valdžiai, kuri turbūt tikėjosi sužlugdyti profsąjungų judėjimą dabar ir visiems laikams.

Iš Ainfos.ca vertė kp
2008.07.02