Prieš porą savaičių Lietuvoje pradėjo Pasaulio pramonės darbininkų (Industrial Workers of the World, IWW) profesinės sąjungos padalinys. Nors sąjungoje kol kas žmonių nedaug, mūsų užteko, kad pareikštume solidarumą pirmadienį Zarasuose vykusiame Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) mitinge.
Buvome pakankamai organizuoti, tad atvažiavome pirmieji ir turėjome galimybę pasišnekėti su trimis vietiniais mokytojais, kurie statė sceną ir derino aparatūrą. Mokytojai akcentavo, kad jie nesiekia naudos sau, o nori, kad pasikeistų valdžios požiūris į moksleivius: būtų pagerintos transporto sąlygos, atsirastų galimybės nuvešti moksleivius į ekskursijas kituose miestuose (kaina vienam mokiniui pakilo nuo 15 iki 40 litų, o tai pernelyg didele suma didelei daliai tėvų).
Netrukus pradėjo rinktis žmonės, ir šalia mūsų transparanto su IWW šūkiu „Skriauda vienam = skriauda visiems!” vis pasirodydavo susidomėjusių žmonių. Atėjo pasikalbėti įvairūs partijų veikėjai (iš sąjungos „Taip” ir iš nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje”), bei LPS „Sandraugos” atstovai. Ši profsąjunga stengiasi suvienyti visas Lietuvos profesines sąjungas, o IWW siekia sujungti visus žmones – dirbančiuosius, bedarbius, studentus.
Mitingas prasidėjo Lietuvos himno giedojimu, o sakomų kalbų metu buvo skanduojamas šūkis „Lie-tu-va!”. Viena IWW narė, norėdama, kad nacionalizmo proveržiai neužgožtų socialinių temų, ėmė skanduoti „A-nar-chi-ja!”. Dėmesio verta detalė: juodai-raudonų vėliavų mitinge buvo tiek pat kiek ir geltonai-žaliai-raudonų.
Vieną geresnių kalbų pasakė LPS „Sandrauga” atstovė, kuri nepamiršo susieti mokytojų, moksleivių ir už minimalią algą dvyliką valandų per parą dirbančių tėvų bei pasiūlė radikalią taktiką – rinktis prie mero namų tol, kol bus atsižvelgta į žmonių poreikius.
Nuo scenos sklido ir nepriimtinos politikų kalbos apie tai, kas turėtų įeiti į švietimo programas ir kas ne (sprendžiant iš jų, lytinio švietimo bei tolerancijos pamokų mokyklose greitai nesulauksime), kaip tautai reikia vienytis, nes kitaip jaunoji karta emigruos į kraštus, kur sklando gandai, kad su žmogumi valdžia elgiasi geriau.
Valdžios kritikos mitinge buvo daug, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, apsiribota idėja valdžią spausti ar pakeisti nauja valdžia. Kapitalizmo, sukuriančio tokias problemas kaip valgyklų privatizavimas ar kaimo mokyklų naikinimas, kritikos apskritai nebuvo.
Po mitingo susėdome kartu gretimoje kavinėje. Vietiniai mokytojai akivaizdžiai reiškė nepasitenkinimą sėdėjusiais prie stalo politikais: „Jūs dabar čia, bet kai mums reikia pagalbos, iš jūsų nieko negirdime, jokios paramos nesusilaukiame”. Viena žurnalistė pareiškė: „Lietuvoje solidarumo nėra ir nebus”. Šis posakis buvo sutiktas liūdnu visų galvų linkčiojimu, žinant, kad prisidedančių prie veiklos žmonių skaičius didėja ne vienetais per mėnesį, bet per metus.
Daugiau informacijos apie IWW narių solidarumą su švietimo sistemos darbuotojų kova galite rasti: www.iww.org. Norintys prisijungti prie IWW Lietuvoje rašykite: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
P.S. Nors mokyklos vis dar yra sunkioje padėtyje, Zarasų mokytojai laimėjo kovą – rugsėjo 28 d. įvykusiame posėdyje buvo priimtas susitarimas tarp mokytojų ir miesto valdžios. Nuo spalio 1 d. mokytojai stabdo streiką.
Eva X
2012 09 29
