Baudomis išnaikinti elgetas iš Vilniaus socialinio žemėlapio pasiryžusioms jo galvoms miestiečiai davė atkirtį: savaitgalį surengė masinę elgetavimo akciją. Organizatoriai ir dalyviai nepabūgo baudų, norėdami ne tik nuvalyti „švaraus ir turtingo didmiesčio“ makiažą, bet ir pilietiškai atkreipti dėmesį į pernelyg biurokratinį socialinės apsaugos aparatą, skatinti bendruomeniškumą. Savaitgalį judėjimo „Užimk Vilnių“ nariai jau antrą kartą išėjo į sostinės gatves, kur ragino praeivius pažeisti draudimą ir duoti jiems išmaldos. Akcija nebuvo plačiai anonsuota, žinia apie ją nepasiekė tvarkdarių ausų, todėl buvo apsieita be policijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tvarkos palaikymo skyriaus darbuotojų priežiūros – priešingai nei pirmosios akcijos metu.
Praeiviai baudų nepabūgo
2011-ųjų pabaigoje Vilniuje įsigaliojo naujos viešosios tvarkos taisyklės, draudžiančios prašyti išmaldos arba ją duoti. Bauda už elgetų šelpimą arba elgetavimą siekia 2000 litų. Nuo pernai metų gruodžio iki šių metų vasario buvo surašyta mažiausiai 15 protokolų už šį pažeidimą. Akcijos organizatoriai atkreipė dėmesį ir į tai, kad maksimali bauda už smulkų chuliganizmą tesiekia kelis šimtus litų.
„Leidimo šiai akcijai neprašėme, juk kvaila būtų žemintis prieš tuos pačius valdininkus, kurie paskelbė tokį kvailą draudimą. Tačiau nenorėjome, kad ši akcija pavirstų eiliniu reginiu pramogų vartotojams, tad, kitaip nei per praeitą akciją, valdžios ir policijos dėmesio pavyko išvengti.
Buvome iš tikrųjų nustebinti draugiškos praeivių reakcijos. Daugelis jų šypsodavosi net išgirdę, kad už kelis mums duotus litus gali būti nubausti kelių tūkstančių litų bauda, ir, ištarę „Na, nubaus, tai nubaus“, mielai įmesdavo į išmaldos kibirėlį kelias monetas. Maloniai nustebino ir valdžios kuluaruose nuolat besisukiojantis Darius Kuolys, įvertinęs šią akciją kaip „gana prasmingą“. Taigi žmonės protauja ir aklai netiki bet kokiais nurodymais“, – sakė vienas iš akcijos organizatorių, rašytojas, kontrkultūros aktyvistas Darius Pocevičius.
{youtube}nWSDNUbQ_6M{/youtube}
Akcijos metu per dvi valandas surinktus 133 litus jos dalyviai išdalijo pagyvenusiems varguoliams, kuriuos sutiko prie labdaros valgyklos „Ekklesia“. „Taip nebūna. Duok, Dieve, jums sveikatos“, – stebėdamos žyrančias į saujas monetas, džiaugėsi proe valgyklos lūkuriavusios senjoros.
Vietoje išmaldos išskubėjo į gatves padėti
Vilniaus miesto istoriją tyrinėjantis Edukologijos universiteto profesorius Aivas Ragauskas yra rašęs, kad maždaug XVIII amžiuje sostinėje elgetos, kitaip nei valkatos, buvo priskiriami gerbtinų vargšų kategorijai. Jie buvo laikomi pozityviaisiais marginalais, tuo labiau, kad katalikiškoji tradicija išmaldos davimą laikė krikščioniškos meilės artimui išraiška. Tiesa, bandymų mažinti elgetaujančiųjų skaičių būta – pavyzdžiui, 1844 metais Vilniuje įsteigta komisija elgetų klausimams spręsti, įpareigojusi sostinės arkivyskupą skurstantiems išdalyti 300 sidabro rublių, kad šie nepradėtų elgetauti.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai informavo, kad socialinės tarnybos ekipažas per tris žiemos mėnesius 62 asmenims suteikė transporto paslaugas – sušalę, valkataujantys ir elgetaujantys asmenys nuvežti į gydymo įstaigas, pensionus, migracijos ir kitas tarnybas, daugiau nei 40 asmenų ekipažo komanda pristatė į nakvynės namus.
Siekdamas kaupti informaciją apie benamiams, elgetaujantiems ir valkataujantiems asmenims teikiamą paramą, Vilniaus socialinės paramos centras sukūrė sostinėje migruojančių Benamių ir elgetaujančių asmenų duomenų bazę, kurioje šiuo metu saugoma informacija apie 600 asmenų. Šiems žmonėms vietoje išmaldos buvo teikiamos paslaugos Vilniaus miesto nakvynės namuose, Arkivyskupijos Carito nakvynės namuose, Vilniaus miesto socialinės paramos centre.
Vilniaus miesto socialinės paramos centras nuo praėjusių metų žiemos gatvėje kalbėjo su 104 benamiais ir elgetaujančiais asmenimis. 52 atsisakė bendrauti, 95 asmenims suteiktos informavimo, konsultavimo paslaugos, 34 asmenims – tarpininkavimo, 38 – maitinimo, 30 – asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos, 12 asmenų nukreipti apsigyventi nakvynės namuose, 7 susirado kitą gyvenamąją vietą, 11 asmenų sutvarkyti asmens dokumentai, 16 asmenų užsiregistravo darbo biržoje, 4 asmenims apmokėtos transporto išlaidos, 4 – skirtos vienkartinės pašalpos grynaisiais pinigais.
Išmaldos davimas „klijuoja“ visuomenę?
Vis dėlto išmaldos davimo ir ėmimo procesą galima pavadinti savotiškais visuomenės socialiniais klijais, trukdančiais jai eižėti į atskirus socialinius sluoksnius – pasak D. Pocevičiaus, išmalda skatina savitarpio pagalbą, o ne konkurenciją. „Elgetauti skatina socialinę atskirtį didinanti valdžios politika, o ne pati pagalba vargšams. Kaimyniška tarpusavio pagalba mūsuose dažnai vadinama žalinga „meškos paslauga“, bet taip yra kvestionuojamas pats visuomenės, kaip tarpusavio ryšiais susijusių asmenų visumos, pamatas“, – įsitikinęs vienas akcijos organizatorių.
Nebijoti duoti išmaldos gatvėse raginęs vyras sulaukė dviejų iš Rygos atvažiavusių viešnių nuostabos – jos ilgai negalėjo patikėti, kad egzistuoja toks draudimas. Jo esmę esą suprato tik tada, kai buvo paaiškinta, jog miesto valdžia nori išvalyti jį nuo „socialinių šiukšlių“ ir apgauti turistus „švaraus, sveiko ir turtingo“ didmiesčio vaizdu.
Po draudimų elgetauti valstybė suskato aktyviau teikti socialinę paramą. Tačiau masinės elgetavimo akcijos sumanytojai nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad piliečiai turėtų būti ir labiau atjaučiantys, ir bendruomeniškesni, labiau prisidedantys prie miesto tvarkos kūrimo:
„Tai ne tik pilietinis pasipriešinimas, bet ir politinis gestas, parodantis, kad eiliniai piliečiai galėtų patys tvarkytis be griozdiškos ir labai biurokratiškos valstybės socialinės rūpybos mašinerijos. Surinkdami išmaldą, o vėliau ją išdalindami varguoliams, mes iš dalies jau keičiame šią monopolizuotą sistemą. Tikiu, kad gana nežmonišką valstybinių pašalpų, išmokų bei dotacijų sistemą ateityje pakeis bendruomeninės savišalpos kasos, kaimynų savitarpio pagalbos centrai ir iš apačios susikūrusios horizontalios savišalpos struktūros“.
2012 03 28
