Gatvėse pastarosiomis dienomis pasirodė daug žmonių, kurie anksčiau iš viso nedalyvaudavo jokiose politinėse akcijose. Jie nepatenkinti ne tuo, kad buvo pavogti balsai iš partijos, už kurią jie balsavo, o tuo, kad į jų nuomonę neatsižvelgiama sprendžiant visai šaliai svarbius klausimus. Štai kodėl jų požiūris itin artimas arachistų požiūriui.
Visiems turėtų būti aišku, kodėl Maskvos ir Piterio anarchistai, išėję į centrines šių miestų aikštes, reikalauja ne balsų perskaičiavimo, o tiesioginės demokratijos. Jų siūlo kur kas efektyvesnį mechanizmą, kad žmonių nuomonės būtų paisoma. Jie siūlo ne „sąžiningus“ rinkimus, o tiesioginę demokratiją.
Žinoma, Maskvos ir Piterio protestai savo masiškumu nė iš tolo dar neprilygsta arabų šalių „tautų pavasariui“ ar „99 proc. judėjimui“ JAV bei Vakarų Europoje. Pavyzdžiui, gruodžio 5 d. Maskvoje, įvairiais vertinimais, protestuoti išėjo tik nuo 7 iki 15 tūkst. Žmonių, tačiau šie protestai buvo kur kas gausesni už visas iki šiol rengtas opozicijos akcijas. Gruodžio 10 d., 14:00 val., į Maskvos Revoliucijos aikštę planuoja susirinkti dar daugiau protestuotojų, nors valdžia ir visaip trukdo skleisti informaciją apie šią akciją.
Daugelis anarchistų mano, kad jie privalo dalyvauti šiuose protestuose, kad ir kaip nemėgtų „oranžinės“ opozicijos lyderių ar kitų politikų, kuriems suteikiama gatvės tribūna. Anarchistai juose dalyvaus tol, kol protestai, nukreipti prieš gruodžio 4-osios rinkimų rezultatus, nevirs eiliniu profesionalių „opozicionierių“ sambūriu. Juk jie turi galimybę įtikinti protestų dalyvius, kad joks atstovaujamosios demokratijos „kapitalinis remontas“ nepadės, kad būtina kurti pamatines tiesioginės demokratijos struktūras. Anarchistai renkasi ne kokį nors politiką ar partiją, o savivaldą.
Pagal http://avtonom.org parengė N.K.
2011 12 08