Šį mėnesį visas pasaulis mini Prancūzijos studentų revoliucijos keturiasdešimtmetį. 1968-ųjų gegužę Paryžiaus studentai, darbininkai ir kairieji aktyvistai, pasibjaurėję kapitalistinės visuomenės konformizmu ir biurokratinio valdžios aparato stagnacija, išėjo į gatves ir pareikalavo realių pokyčių tiek universitete, tiek pačioje visuomenėje. „Visa valdžia vaizduotei!”, „Mums nereikia darbdavių, tai jiems mūsų reikia!“, „Nebūsime mėsa šefui ant stalo!”, „Mes nieko nereikalausime ir neprašysime, mes paimsime ir užgrobsime!” – skelbė maištaujantis jaunimas. Dabartiniai Vakarų studentai mėgaujasi ta autonomija ir laisve, kuri buvo iškovota 1968-ųjų Gegužės barikadose.

      Praėjo 40 metų, bet Paryžiaus laisvės vėjai taip ir neužpūtė į Lietuvą. Situacija Lietuvos aukštosiose mokyklose itin primena sovietinės stagnacijos laikus. Lietuviškame universitete šiandien klesti daug blogybių, kurios užkerta visus kelius studentui pasijusti visaverčiu žmogumi.

      1. Studentų pasyvumas pasiekė neribotus mastus. Didžiuodamiesi iš viršaus nuleista universiteto autonomija, visą savo veiklą jie patiki savoms biurokratinėms institucijoms – studentų atstovybėms, kurios tapo hierarchinės universiteto valdžios sraigteliais. Švietimo ministerijos direktyvų dėka Lietuvos studentai buvo priverstinai depolitizuoti, o šiandieninė „spektaklio visuomenė” įtraukė juos į komercinių pramogų liūną, todėl jie dažnai iš viso nesusigaudo, kas vyksta jų „išmokyklinimo” įstaigoje, šalyje ir pasaulyje.

      2. Visų šiuolaikinių universiteto reformų tikslas yra kuo labiau įjungti aukštąjį mokslą į valstybinio kapitalizmo sistemą, padarant studentus arba valstybės tarnais, arba laisvosios rinkos vergais. Taip universitetas iš žinias bei intelektą stiprinančios struktūros virsta biurokratų ir vadybininkų gamykla – intelektinės darbo jėgos fabriku.

      3. Universitetų kiekis ir juose besimokančiųjų masė yra aiškiai per didelė, todėl aukštasis mokslas toli gražu negarantuoja tinkamo išsilavinimo. Universitetai išmoko studentus tik laisvosios rinkos džiunglių disciplinos ir biurokratinio muštro, o tai visiškai sužlugdo išdidžią jauną asmenybę. Dabartiniais universitetais, kurie virto paprasčiausiais prekybos diplomais centrais, negali būti patenkintas nė vienas laisvę mylintis studentas.

      Matydami šias universitetų problemas, studentai ir jaunieji aktyvistai reikalauja:

      1. Užkirsti kelią universitetinių studijų apmokestinimui, kuris įteisina prekybą diplomais ir pažeidžia Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatą, jog studijos turi būti vienodai prieinamos kiekvienam pagal sugebėjimus.

      2. Pertvarkyti visų fakultetų studentų atstovybes, kurios virto laisvą iniciatyvą stabdančiomis biurokratinės valdžios įstaigomis arba kvailas pramogas siūlančiais komerciniais laisvalaikio organizavimo centrais. Greta jų įkurti laikinąsias studentų tarybas, kurios užsiimtų ne pramogomis, o iš tikrųjų gintų studentų interesus visais mokslo kokybės ir socialiniais klausimais.

      3. Kartu su studentų savivalda įsteigti ir dėstytojų tarybas, kurios tiesiogiai bendrautų su studentų tarybomis universitetų asamblėjose, užtikrinčiose bendruomeniškus studentų ir dėstytojų ryšius. 1968 m. Paryžiaus universitetų pavyzdžiu tokios universitetų asamblėjos sudarinėtų kiekvienam dėstytojui ir studentui patrauklias studijų programas bei spręstų strateginius universitetų veiklos klausimus.

      Šiuos ir kitus reikalavimus kviečiame pareikšti š.m. gegužės 9 d. 17.00 val. Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme (Universiteto g. 3), kuriame PASTATYSIME SIMBOLINĘ BARIKADĄ, demonstruojančią jaunimo protestą prieš mokamą mokslą, universitetų valdžios savivalę, darbdavių spaudimą ir valstybės bejėgystę.

      Universitetų nužemintieji, kelkitės!
      Barikadas uždrausti draudžiama!

      Anarchija.lt
      Jaunasis Frontas
      Jaunųjų socialistų sąjunga
      Neformalus jaunimo sambūris SOTVARAS
      Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
      Pro-testo laboratorija

      2008.05.08