Klausimas „Ar tikrai manai, kad niekas tavęs neišnaudoja darbe?“ – tai pirmasis žingsnis į dirbančiųjų pasipriešinimą, kurio žengti dažnai neleidžia visuotinė apatija ir pasyvumas. Tuo yra įsitikinęs Laisvasis universitetas (LUNI), autonominis Lietuvoje veikiantis savišvietos tinklas, kartu su samdomų darbuotojų profsąjunga SAMPRO spalį visoje Lietuvoje pradėsiantis nepriklausomą anoniminį dirbančiųjų tyrimą. Šio tyrimo metu tarpusavyje bendraus socialinių judėjimų dalyviai ir įvairių sričių dirbantieji. Išsamų klausimyną sudariusiems tyrėjams rūpi ne tik respondentų darbo santykiai, gyvenimo sąlygos vartojimas ir socialiniai ryšiai, bet ir jų dalyvavimas politikoje, ateities perspektyvos.

 

       LUNI dirbančiųjų grupė yra įsitikinusi: mes visi esame dirbantieji. Studentai, mokantys paskolas bankams, bedarbiai, ieškantys darbo, prasiskolinusieji už būstą, kurie, gyvendami po savo stogu, nuolat jaučia nesaugumą, dirbantieji, kurie bijo rytoj netekti darbo, taip pat tie, kurie dirba negarantuotą darbą projektuose ar pagal sutartis, įvairios socialiai remtinų asmenų grupės, bijančios netekti vienintelio pragyvenimo – pašalpos ir t.t., taip pat ir nedirbantys žmonės, atsisakantys paklusti kapitalo disciplinai – visi mes esame išnaudojami kapitalo ir norime sisteminių pokyčių.

 

       Vykstant apklausoms bus siekiama dialogo su kiekvienu žmogumi, bus skatinamas dirbančiųjų aktyvumas ir tarpusavio solidarumas. Tyrimo anketos, sudarytos LUNI dirbančiųjų tyrimo iniciatyvinės grupės, bus išdalintos įvairių sektorių dirbantiesiems. Individualiai užpildę anketas, dirbantieji rinksis į kolektyvinius tyrimo aptarimus. Anketa anoniminė, duomenys bus analizuojami apibendrinta forma, jų išvados bus skelbiamos nepriklausomoje žiniasklaidoje ir aptariamos viešose diskusijose.

 

       Dabar tiek kapitalas, tiek valstybė, išgyvena krizę, į kurią, taikydami savo mokesčių, kainų, socialinės paramos naikinimo ir tolimesnio mūsų skurdinimo per paskolas politiką, jie mėgina įklampinti ir dirbančiuosius. Krizė mums, dirbantiesiems, nebūtinai turi tapti socialine katastrofa – ja tinkamai naudodamiesi, neleisdami valdžiai ir kapitalistams karpyti savo teisių, už jas kovodami, pajungdami savo vaizduotę ateities alternatyvų kūrimui, mes, dirbantieji, galime paversti niekais kapitalistų ateities planus ir sukurti orų gyvenimą sau. Kai blogai darbdaviams, nebūtinai turi būti blogai dirbantiesiems. Bet taip nenutiks tol, kol mes patys neišsiugdysime aktyvumo, kol neatsitrauksime nuo mus supančios kapitalistinės kasdienybės – sekinančio darbo, nesibaigiančio vartojimo ir mus įtraukiančio formaliosios demokratijos spektaklio. Klasinio aktyvumo pradžia tampa klausimai „kas man yra darbas?“, „kaip jaučiuosi dirbdamas (-a)?“, „ar turiu laisvalaikio?“, „ar esu juo patenkintas (-a)?“

 

       Tai – dirbančiųjų tyrimo klausimai, kurie atveria galimybes pažvelgti į dirbančiųjų problemas iš pačių dirbančiųjų perspektyvos. Dirbančiųjų tyrimas – tai ne korporacijų vykdomos vartotojų apklausos, kurių tikslas – įsiūlyti jums naują nereikalingą prekę ar paslaugą ir ne gyventojų apklausa prieš rinkimus, paverčianti mus statistiniais vienetais didžiosios politikos žaidimuose. Dirbančiųjų tyrimo tikslas – apklausos metodais krizės metu skatinti jautrų dialogą tarp įvairių sektorių dirbančiųjų, žadinti dirbančiųjų klasės sąmoningumą, skatinti priešintis neteisybėms darbovietėse ir visur, kur mus pasiekia spaudžianti valdžios ir kapitalo letena. Tikimės, kad tyrimas padės dirbantiesiems įsitraukti į kovą už savo teises, palaikyti solidarius tarpusavio ryšius, organizuotis tarpusavyje ir reaguoti į kapitalistų bei valdžios savivalę tiesioginiais veiksmais.

      

       Dirbančiųjų tyrimo iniciatyvinė grupė

       2011.10.01.