Firmų ir kompanijų, kurios slopina streikus ar profsąjungas, primeta nežmoniškas darbo sąlygas ar smarkiai padidina produkcijos kainas, boikotas nuo seno buvo vienas svarbiausių revoliucinių sindikalistų ir anarchosindikalistų judėjimo metodų.

Anarchosindikalistų pastangomis ši taktika išplito ir pateko į pačių veiksmingiausių protesto formų „taupyklę“. Sindikalistinių tiesioginio veiksmo metodų efektyvumą patvirtino įvykiai Izraelyje – šioje šalyje prasidėjo pieno produktų boikotas.

Prieš 5 metus Izraelio valdžia panaikino žemės ūkio produkcijos kainų kontrolę pažadėjusi, kad konkurencija sumažins kainas. Kaip įprasta, liberalūs receptai nesuveikė: Pagrindinės gamintojų firmos susitarė tarpusavyje, ir prekių kainos parduotuvėse ėmė veržliai kilti aukštyn. Nuo 2006-ųjų sausio pieno kainos pakilo 30%, cukraus – 50%, vandens – 67 %, grūdėtos varškės – 40%, ir t.t.

Galų gale vartotojų kantrybė trūko. Stebėtina, bet maišto iniciatoriumi tapo anaiptol ne anarchistas, ne revoliucionierius ir net ne kairiųjų pažiūrų žmogus, o... sinagogos kantorius iš itin religingo miestelio  Bene Beraq. Viskas prasidėjo birželio 9-ąją. Maištingas kantorius sukūrė puslapį „Facebook“ socialiniame tinkle, kviesdamas gyventojus boikotuoti grūdėtąją varškę: nepirkti šios prekės, kol jos kainos nebus sumažintos. „Protestuojama ne vien dėl varškės, – sako boikoto iniciatorius Itzikas Elrovas, – ji yra tik piktinančių kainų, kurias tenka mokėti Izraelio vartotojams, simbolis“.

Vartotojų atsakas buvo nelauktas ir stulbinantis. „Facebook“ puslapyje apsilankė daugiau nei 105 tūkstančių žmonių. Boikotas greitai išplito, tapo masinis ir išprovokavo politinę krizę. Kai kuriais vertinimais, varškės pardavimai smuko beveik 40% ir ėmė rūgti ant prekybos centrų prekystalių. Žmonės, kuriuos korespondentai kalbino parduotuvėse, mielai aiškino savo motyvus ir piktinosi, kad kainos auga ne tik pieno produktams. Prekybos tinklai netgi nustatė „specialų pasiūlymą“ varškei, tai yra sumažino kainas, kad išparduotų atsargas, nors ir nuostolingai. Bet tai nepadėjo: varškės perkamumas toliau mažėjo...

Skandalas palietė aukščiausius valdžios sluoksnius. Vyriausybėje svarstomos priemonės, kurios sumažintų kainas, manoma įvesti sankcijas gamintojams monopolininkams.

Po trijų savaičių boikoto pieno kompanijos pasidavė. Trys didžiausios firmos paskelbė apie kainų sumažinimą. Varškė atpigs 25 %. „Tai iš tikro pirmasis atvejis, kai vartotojai pajėgė sutriuškinti monopoliją“, – sako Tel Avivo universiteto ekonomikos profesorius Efraimas Sadka.

Bet protestuotojai mano, kad to nepakanka. Boikoto iniciatoriai birželio 28 d. masinės informacijos priemonėse pareiškė, kad kampanija bus plečiama ir kitiems pieno produktams: delikatesams su vaisių ir kitokiais priedais bei plastike įpakuotiems kietiems sūriams. Jie pareikalavo, kad gamintojų firmos tuoj pat sumažintų kainas. Elrovas ketina atkreipti vartotojų dėmesį ir į kitas prekes, pavyzdžiui, vynuoges. „Jie turi pasirūpinti visų maisto produktų kainų sumažinimu mažiausiai 30 %“, – pagrasino jis.

Nuo kainų šuolių vartotojai kenčia ne vien Izraelyje, bet ir visame pasaulyje. Lieka tik palinkėti, kad Izraelio  boikoto patirtis kitų šalių dirbantiesiems taptų pamoka ir pavyzdžiu.]

Iš http://aitrus.info vertė E. Balčiūnas

2011 07 08

{youtube}gw7bFetvRa0{/youtube}