Jau daugiau nei šimtmetį Gegužės Pirmąją viso pasaulio darbo žmonės švenčia savo šventę. Kartu su jais švenčia kairieji, anarchistai, socialistai, aktyvistai ir revoliucionieriai – visi tie, kurie kovoja dėl politinio, ekonominio ir kultūrinio darbo žmonių išsilaisvinimo iš kapitalizmo vergijos.Darbo žmonių šventė turi ilgą ir turiningą istoriją. Pradėta švęsti II Internacionalo Paryžiaus kongreso nutarimu, ilgainiui ji išplito visame pasaulyje. Gegužės Pirmoji – pasaulinio darbo žmonių solidarumo demonstracija ir didvyriškos 1886 m. gegužės mėnesio Čikagos darbininkų kovos bei jos aukų atminimo paminėjimas. Deja, Lietuvos valdžia bei korporacinė žiniasklaida ją iki šiol tapatina su sovietmečiu egzistavusio valstybinio kapitalizmo ir biurokratinės diktatūros inicijuotomis priverstinėmis demonstracijomis bei darbo žmonių „dėkingumo” mitingais.
Per daugiau nei šimtą metų pasikeitė pasaulis, išaugo ne tik žmonių sąmoningumas, bet ir kapitalistinė bei valstybinė prievarta, ji įgavo naujas formas. Dominuojančias pramonės pozicijas ekonominėje sistemoje užėmė gerokai komplikuotesnė paslaugų rinka bei žinių ekonomika. Dirbantieji labai dažnai praranda garantijas dėl darbo rinkos nepastovumo ir valdžios noro žūtbūt pritraukti užsienio investuotojus. Šių dienų darbo žmonės – tai privalomus viršvalandžius dirbantys kasininkai, su rinkoje dominuojančiais gigantais negalintys konkuruoti smulkūs verslininkai, savo kūrybos vaisius tarpininkams dovanojantys ir už grašius fondams parsiduodantys menininkai, iš gimtųjų kraštų ekonominių nepriteklių išvyti imigrantai. Jų tarpusavio ryšius ir solidarumą stiprina naujausios technologijos, alternatyvi žiniasklaida. Proletariato pradėtas laisvės kovas tęsia kūrybinis prekariatas, kurio tarptautiniai tinklai jau beveik du dešimtmečius rengia demonstracijas, tiesioginio veiksmo akcijas bei streikus Europoje ir visame pasaulyje.
Šiemet darbo žmonių situacija itin pablogėjo dėl visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės. Į ją mus nuvedė nesibaigiantys imperialistiniai karai, manipuliacijos mums visiems priklausančios žemės turtais ir besaikis didžiųjų korporacijų godulys. Visame pasaulyje milžiniškais tempais auga infliacija, kyla kuro ir maisto produktų kainos. Pasauliui gresia badas ir skurdas. Viso pasaulio dirbantieji rengia streikus, tikėdamiesi, kad jiems bus suteiktos socialinės garantijos, mažės skurdas.
Lietuvoje ekonominė krizė yrač juntama. Kaip ant mielių kyla būtiniausių prekių kainos, mažus atlyginimus gaunantiems dirbantiesiems į akis ima žvelgti badas. Todėl Lietuvos darbo žmonės solidarizuojasi su bičiuliais iš viso pasaulio: streikuoja mokytojai, bibliotekos paskelbtos skurdo zona, kuriasi pirmosios profesinės sąjungos didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tai ženklai, liudijantys, kad nebeįmanoma pakęsti kapitalistinės vergijos, kad reikia vienytis ir kovoti kartu.
Mes, Lietuvos aktyvistai, esame įsitikinę, kad vienas iš geriausių būdų priminti valdžiai ir verslo banginiams savo rūpesčius yra streikas. Streikas – tai galimybė įrodyti, kad žmonės yra išdidūs ir nelinkę nusileisti prievartai, ypač tada, kai neturi ko prarasti, išskyrus savo grandines.. Todėl 2008 m. rugsėjį kviečiame įspėjamajam streikui visoje Lietuvoje, o situacijai nepagerėjus – visuotiniam Lietuvos dirbančiųjų streikui nuo 2009 sausio 1 d. Visuotinis streikas pasaulinės krizės akivaizdoje pademonstruotų ne tik darbo žmonių valią apsiginti patiems, bet atneštų ir socialinę revoliuciją. Jos dėka mes atgautume laisvę ir galimybę patiems tvarkytis savo reikalus, o klasinis solidarumas padėtų mums nusikratyti valstybės ir rinkos kontrolės.
Palaikome Lietuvos ir viso pasaulio darbo žmonių siekius ir siūlome organizuoti visuotinio streiko komitetus. Būkime išdidūs, siekime ekonominės gerovės ir politinės laisvės. Tegyvuoja pasaulio darbininkų vienybė! TEGYVUOJA SOCIALINĖ REVOLIUCIJA!
2008.04.30
Alytaus meno streiko bienalės komitetas
Anarchija.lt
Judėjimas prieš prakaito krautuves
Naujoji kairė 95
Tarptautinė kairiųjų lietuvių sąjunga emigracijoje
ZCCA-Libušin Kairysis Lietuviškas Sparnas
