Apie žodžio laisvės „pažeidimus“ neretai tenka išgirsti iš fašistinės ideologijos apologetų, nepatenkintų, kad daugelis save gerbiančių leidinių, kaip ir bet kuri kairiosios politinės pakraipos žiniasklaida, niekada nesmuks taip žemai, kad įsileistų jų ksenofobinę, rasistinę ir nacionalistinę propagandą. Lygiai taip pat ir sveika visuomenė neleis fašistinės ideologijos skleidėjams įteisinti savo pažiūrų.

 

Kodėl? Žemiau pateikiama amerikiečių kolektyvo „CrimethInc“ straipsnis pateikia išsamų atsakymą į klausimą, kuris dažnai iškyla daugeliui liberalaus sparno „žodžio laisvės“ gynėjų ir daliai kairiųjų aktyvistų. Ar tikrai verta suteikti žodį ultradešiniesiems?

 

Dažnai apie žodžio laisvę užduodami klausimai

Bandydami užčiaupti fašistus, jūs tampate tokiais, kaip ir jie.

Lygiai taip pat neatsakingai galima pareikšti, kad nebandydami užčiaupti fašistų ir leisdami jiems organizuotis bei primesti savo požiūrį, jūs tampate tokiais pat blogais, kaip ir jie. Jeigu jums svarbi laisvė, nelikite nuošalyje, kai žmonės organizuojasi siekdami tą laisvę iš jūsų atimti.

 

Galbūt mums verta tiesiog juos ignoruoti? Jie nori atkreipti į save dėmesį, ir jeigu mes jį rodysime, leisime jiems laimėti.

Iš tikrųjų fašistai paprastai nenori afišuoti savo veiklos. Dažniausiai jie veikia slapta, bijodami, kad įsiutusi visuomenė jų nesustabdytų. Jie rengia viešus renginius tik tam, kad įteisintų savo pažiūras kaip politinio spektro dalį ir parodytų potencialiems šalininkams savo valdžią, kurios jie iš tikro neturi. Viešai pasisakydami prieš fašistus, mes leidžiame jiems ir jų šalininkams suprasti, kad įgyti valdžią jiems be kovos nepavyks. Fašistų ignoravimas tik leidžia jiems nekliudomai tęsti savo veiklą. Istorija rodo, kad tai kelia grėsmę. Kur kas geriau jų atsikratyti – kartą ir visiems laikams.

 

Geriausias būdas įveikti fašizmą – leisti jo šalininkams reikšti savo požiūrį, kad visi galėtų pamatyti, kokie jie tamsuoliai. Mes galime kur kas efektyviau įrodyti jų ideologijos menkumą idėjų pagalba, o ne primesdami jėgą.

Žmonės tampa fašistais ne dėl idėjų; jie tampa fašistais dėl tos pačios priežasties, dėl kurios kiti tampa policininkais ar politikais – kad galėtų valdyti kitus žmones. Mūsų uždavinys – parodyti, kad fašistų veikla neleis jiems įgyti valdžią, o virs viešu pažeminimu. Tai vienintelis būdas užkirsti kelią fašistinio judėjimo gretų gausėjimui.

 

Istorija vėl ir vėl mums rodo, kad fašizmą galima įveikti ne vien idėjomis, bet ir visiems priimtina savigyna. Mums nuolat sako, kad laimės geriausia iš idėjų, jei jos bus atvirai svarstomos. Bet tai neveikia, kai valdžia paskirstyta nelygiai.

 

Fašistai gali būti labai naudingi tiems, kas turi valdžią ir privilegijas, tiems, kas neretai suteikia jiems daugybę išteklių. Jeigu savo idėjų propagavimui jie gali panaudoti daugiau eterio laiko nei mes, tik kvailiai gali apsiriboti tokiais rėmais ir nebandyti jiems sukliudyti. Mes galime ištisas dienas neigti jų idėjas, bet jeigu leisime jiems sukurti infrastruktūrą tų idėjų įgyvendinimui – mūsų ginčai taps beprasmiški.

 

Neonaciai – marginalai, tikrą pavojų šiandien kelia rasizmo įteisinimas, o ne galvažudžiai neonaciai.

Rasizmo šaknys glūdi vos įžiūrimuose buitiniuose konfliktuose. Bet vieša fašistų veikla leidžia kitiems dešiniojo sparno politikams vaidinti nuosaikius, taip įteisinant rasistines ir ksenofobines nuostatas, kuriomis grindžiama jų valdžios ir įgaliojimų sistema. Pasipriešinimas fašizmui yra svarbiausias žingsnis siekiant diskredituoti rasizmo įteisinimo sistemą ir vertybes.

 

Visame pasaulyje fašistai toliau terorizuoja ir žudo žmones dėl rasinių ar lytinių prietarų. Naivu ir nepadoru jų aukų atžvilgiu nutylėti fašistinio smurto faktus praeityje ir dabartyje. Siekdami įgyvendinti savo uždavinius, fašistai greičiau imsis tiesioginio veiksmo, o ne apsiribos atstovaujamos demokratijos aparatu, todėl jie kelia didesnę grėsmę nei kiti fanatikai. Pirmaeilis mūsų uždavinys –  kuo greičiau su jais išsiaiškinti.

 

 

Žodžio laivė reiškia laisvę kiekvienam reikšti savo nuomonę – netgi  tiems, kurių nuomonei nepritariama. Argi jums patiktų, jei dėl jūsų nuomonės nepopuliarumo jus bandytų užčiaupti?

Mes pasisakome prieš fašistus dėl to, ką jie daro, o ne dėl to, ką jie kalba. Mes nepasisakome prieš žodžio laisvę, mes pasisakome prieš jų neapykantos ir teroro ideologiją. Mes neturime galimybės jų cenzūruoti, jie toliau leidžia neapykantą kurstančią spaudą, savo idėjas publikuoja internete. Visa tai vyksta dėl kapitalistinės rinkos „neutralumo“. Bet mes neleisime jiems įsiveržti į mūsų bendruomenes ir stiprinti jų valdžios, kuri jiems reikalinga, kad kuo plačiau skleistų savo neapykantą.

 

Policija ir vyriausybė niekada negynė visiems vienodos žodžio laisvės ir niekada to nedarys. Jos suinteresuotos slopinti nuomones ir veiklą tų, kas priešinasi esamai socialinei nelygybei. Jie leis šimtus tūkstančių mokesčių mokėtojų dolerių maištų slopinimo būriams, malūnsparniams ir snaiperiams, kad apgintų kukluksklano maršą, bet jei vyks anarchistų maršas, ta pati policija padarys viską, kad jį sustabdytų.

 

Anarchistai nemėgsta, kai valstybė bando juos užčiaupti, bet mes taipogi nenorime, kad valstybė nubrėžtų mūsų laisvės ribas. Kitaip nei Amerikos pilietinių laisvių sąjungos (ACLU), kurios tariamas „laisvės“ gynimas atveda į kukluksklano ir panašių organizacijų gynimą, mes pirmiausia pasisakome už savigyną ir teisę apsispręsti. Kokia žodžio laisvės paskirtis? Argi ne propaguoti pasaulio, laisvo nuo išnaudojimo, kūrimą? Fašistai pasisako prieš tokį požiūrį ir todėl mes priešinamės fašizmui visomis mums prieinamomis priemonėmis.

 

Jeigu fašistai neturės legalios tribūnos savo pažiūroms skleisti, tai privers juos naudoti daugiau prievartos.

Fašistai bando „taikiai“ reikšti savo pažiūras tik tam, kad padėtų pamatą savo smurtinei veiklai. Fašistams reikia sudaryti vaizdą, kad jų siekiai teisėti. Suteikdami jiems tribūną, mes suteikiame jiems galimybę daryti žmonėms fizinę žalą. Vieši pasisakymai, kurie propaguoja neapykantos ideologiją, nesvarbu, ar jūs laikote tokius reiškinius prievarta, ar ne, bet jie visada susiję su prievartos veiksmais. Jungdamiesi prie priespauda ir genocidu grįstų judėjimų, fašistai demonstruoja savo ketinimus perimti tą prievartos palikimą, bet tai įvyks tik tuo atveju, jei jiems pavyks susikurti juos remiantį placdarmą.

 

Bandymai juos užčiaupti sukels dar didesnį susidomėjimą.

Pasipriešinimas fašizmui nesukelia susidomėjimo fašistine ideologija. Jeigu kas ir padidina susidomėjimą fašistinėmis pažiūromis, tai jų įteisinimas, kurio siekia liberalai, teisindamiesi žodžio laisve. Tai padeda įgyvendinti fašistų organizavimosi tikslus, naudojant žodžio laisvę kaip dūmų uždangą. Būdami pakantūs rasimo, homofobijos, antisemitizmo ir ksenofobijos apraiškoms, vadinamieji „žodžio laisvės gynėjai“ yra teroro aktų, kurie tampa įmanomi dėl legalios fašistų veiklos, bendrininkais.

 

Jie, kaip ir visi kiti, turi teises.

Niekas neturi teisės prievarta grasinti mūsų visuomenei. Lygiai taip pat mes atmetame vyriausybės ir policijos – tų, kurie turi gerokai daugiau sąlyčio taškų su fašistais nei su mumis – „teisę“ spręsti, kada fašistai peržengė neva paprasčiausios saviraiškos ribas ir tapo realia grėsme. Mes neatsisakysime savo laisvės apsispręsti, kur ir kada gintis.

 

Žurnalas „Rolling Thunder“ № 9, 2010 m. pavasaris

 

Iš http://thecloud.crimethinc.com vertė E.B.

2011 02 28