Pastaruoju metu Didžiojoje Britanijoje kilo skandalas dėl trijų į aktyvistų judėjimą infiltruotų policininkų – Marco Jacobso, Marko Kennedy ir Lynn Watson. Šis Kardifo anarchistų grupės pareiškimas gerai perteikia tokio veikėjo portretą. Turime nepasiduoti paranojai, bet būti budrūs.
Ketverius metus Kardifo anarchistiniame judėjime (KAJ) buvo infiltruotas persirengęs policijos pareigūnas, kurį mes pažinojome kaip ‘Marco’. Mes manome, kad per šį laiką jam buvo paskirta eilė užduočių – rinkti žvalgybinę medžiagą ir ardyti KAJ veiklą, pasinaudoti KAJ reputacija ir infiltruotis į kitas grupes, pavyzdžiui, į Europos aktyvistų judėjimą ir išardyti pačią KAJ grupę.
Pirmieji įtarimai kilo 2009-aisiais, bet Marco pasižymėjo tokiais bendravimo sugebėjimais ir įgijo tiek daug pasitikėjimo, kad mes vengėme net prasitarti apie savo įtarimus. 2009-ųjų rudenį jis grupei surengė atsisveikinimo pietus ir pareiškė išvykstąs dirbti į Korfu. Išvykęs jis kelias savaites siuntė tekstus ir atvirukus, bet po to viskads baigėsi. Jis neatsakė į mobilaus telefono skambučius,nieko nerašė į savo tinklalapį. Išaugus įtarimams, jis jau buvo pradingęs.
Su KAJ bendradarbiaujantys žmonės iš kitų grupių bandė paviešinti tai, kad Marco yra persirengęs policininkas, bet neturėdami pakankamai įkalčių mes negalėjome daryti nepagrįstų išvadų.
Tik pasipylus žinioms apie Marką Kennedy‘į ir Lynn Watson galima buvo nustatyti tiesą. Mūsų paskatintas laikraštis „Guardian“ 2011-ųjų sausio 14 patvirtino, kad Marco išties tarnavo policijoje. Gali būti, kad tokių žinių laikraštis gavo iš Policijos viršininkų asociacijos.
Marco prieš mus (ne su mumis) veikė ketverius metus. Jis išplėtojo su mumis stiprius asmeninius ryšius, todėl jaučiamės šlykščiai išduoti asmeniškai. Bet jis taip pat stengėsi bjauriai kenkti judėjimui, ir dabar mes privalome aptarti, ką galime pakeisti ir patobulinti.
Didžiausią žalą mums jis padarė KAJ siuntimu infiltruodamasis į protestų prieš G8 tinklą Europoje. KAJ 2005-aisiais buvo rimtai įsitraukęs į G8 protestus ir Sterlinge planavo masines blokadas, norėjome prisijungti prie tinklų visoje Europoje. Bet KAJ buvo maža grupė, nedaug kas iš mūsų turėjo laiko ir pinigų keliauti į tarptautinius susitikimus. Marco visko pakako, todėl mažiausiai vieną sykį jis kartu su Marku Kennedy dalyvavo Europos aktyvistų susitikime. Manoma, kad jų veikla pakenkė aktyvistų susibūrimams G8 susitikime Vokietijoje 2007-aisiais.
Įdomu, kad nė vienas iš trijų persirengėlių policininkų nedalyvavo G8 protestuose Rusijoje. Marco turėjo ten vykti, bet atsisakė paskutinę minutę – matyt su tuo nesutiko Rusijos valdžia.
Kaip ir Markas Kennedy, Marco rengė diversijas per aplinkosaugininkų tiesioginius veiksmus – perdavinėjo duomenis Velso policijai, ir ji areštavo kai kuriuos aktyvistus, rengė masines kratas.
Bet daugiausiai laiko Marco praleido įsisukęs į normalią politinės grupės veiklą – susitikimus, filmų peržiūras, diskusijas apie radikalią politiką. Manome, kad filmo apie gyvūnų teises ir po to sekusios diskusijos metu jis nieko kito kito nedarė – tik rinko informaciją apie dalyvius. Taip pat jis aktyviai įsitraukdavo į bendrą veiklą su kitomis grupėmis. Ta veikla buvo ardomoji: iš visko, kas buvo jam patikėta – kontaktų, ryšių, transporto – išeidavo šnipštas.
Svarbiausia jo užduotis buvo pakenkti pačiam KAJ. Jis pakeitė organizacijos kultūrą, paskatino žmones gerti, užsiiminėti apkalbomis, stengėsi versti niekais grupės tikslus. Jis stengėsi atskirti kai kuriuos žmones nuo grupes ir vieną nuo kito, pabrėždavo politinius ir asmeninius skirtumus, bandė sukelti tarpusavio nepasitikėjimą ir įtarumą. Per keturis metus jam pavyko suardyti stiprią Kardifo grupę. Kai Marco išvyko, nutrūko ir anarchistų susitikimai mieste.
Marco gyvenimas anapus aktyvizmo buvo nepastebimas, mes niekada nematėme jo šeimos ir jo tariamų draugų, su kuriais jį siejusi aistra roko muzikai. Jis mums sakėsi neturįs nei žmonos, nei vaikų. Jo būstas buvo įrengtas spartietiškai, o jo sunkvežimio vairuotojo darbas leisdavo jam ilgesniam laikui „pasiplauti“ nuo aktyvios veiklos. Be to, nepaisant jo išreikšto troškimo būti ten, „kur verda veiksmas“, jam nesinorėjo teptis rankų aktyviu tiesioginiu veiksmu, taip pat dalyvauti susirėmimuose su policija.
Turėjome būti naivūs, ypač manydami, kad mūsų veikla nėra tokia svarbi, kad policijai reikėtų infiltruotis. Marco pavykdavo išsisukti nuo įtarimų. Jis buvo mėgstamas, linksmas. Jis rašė, redagavo spaudą, piešė plakatus ir noriai dalyvavo nuobodžius susitikimus. Pasinaudodamas žmonių silpnybėmis, jis arba prie jų priartėdavo, arba atstumdavo. Jis buvo labai geras manipuliatorius.
Mes, kurie buvome kartu su Marku Jacobsu, jaučiame pyktį ir kaltę. Mūsų nesugebėjimas pamatyti, kas jis per paukštis, padarė didelę žalą žmonėms Kardife ir visoje Europoje. Jis nebuvo vienintelis infiltruotas policinnkas, bet nepaisant visko jaučiamės atsakingi. Svarbu, kad judėjime neišplistų paranoja ir nepasitikėjimas. Marco stengėsi sėti nepasitikėjimą, antipatiją ir įtarumą, ir leisdami jam tai daryti mes padarėme didžiausią klaidą.
Taip pat klaida būtų laikyti save bejėgiais šioje situacijoje ar ieškoti paguodos žiniasklaidoje, apsimetant neteisingos visagalės valstybės aukomis. Tai gali tapti gardžiu kąsneliu propagandai. Policijos ir Didžiosios Britanijos veiksmai yra šlykštūs, bet jie nestebina. Į mūsų judėjimą jie įsisuko todėl, kad mes patys ėmėmės ir kitus raginome imtis kovingų veiksmų prieš neteisybes. Kai protestuojame prieš šlykštų karą Irake, korumpuotą ir amoralią prekybą ginklais, G8 neteisybes ir žmogaus rankų išprovokuotą klimato kaitą, esame įsitikinę savo veiksmų teisingumu. Jie pas mus ateina ne dėl to, kad mes silpni – priešingai, mes esame stiprūs.
Kitų valstybinių šnipų charakteristikos
Pagal A-infos parengė kp
2011.01.23.
