Netrukus Lietuvoje bus minimi tragiški 1991 m. sausio 13-osios įvykiai. Seimas tradiciškai surengs Sausio 13-osios minėjimo posėdį, į kurį susirinks prie šių įvykių prisimuilinę įvairaus plauko politikieriai, manantys, jog jie yra patys svarbiausi asmenys, dėl kurių žmonės tada ir išėjo į gatves.
Iš pradžių politikai godžiais veidais išklausys himną, lyg žuvys krutindami lūpas. Paskui peržiūrės keletą kino kronikų: didžiuliame ekrane vėl pasirodys sovietiniai tankai. Žvėriškai riaumodami jie nukreips į žmones nebūties šalčiu dvelkiančius pabūklų vamzdžius. Priešais tankus stovės bebaimė minia, mėginanti įtikinti kareivius, o šie atsakys buožių smūgiais.
Peržiūrėję kronikas, politikieriai išdalins apdovanojimus. Vieniems duos ordinus, kitiems – garbės raštus. Paskui prasidės iškilmingi pietūs. Nuo alkoholio ir savo svarbos pajutimo suminkštėjusios valstybės galvos ims lįsti į kameras su savo prisiminimais. Šventė pasibaigs aikštėje priešais seimą, kurioje bus užkurtas didžiulis laužas skambant Erikos Masytės „Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje“.
Visa tai kartojasi jau 20 metų. Tragiški sausio 13-osios įvykiai virto sustabarėjusia valstybine švente, garbinančia valdantįjį režimą, kuris neturi nė menkiausios moralinės teisės dalyvauti šiuose gedulinguose renginiuose.
Per šituos dvidešimt metų, nuo 1991-ųjų, buvo daug įvykių, kurių sausio 13-ąją minintys politikai stengiasi neprisiminti. Pavyzdžiui, 2009 m. sausio 16-osios, kada beginklių žmonių minia, labai panaši į tą, kuri 1991-aisiais gynė Lietuvos nepriklausomybę, vėl susirinko prie seimo. Žmonės atėjo pareikšti nepasitenkinimą valstybės politika, o Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė atsakė jiems teroru ir represijomis – lygiai taip pat, kaip ir degradavusios SSRS vadovybė prieš du dešimtmečius.
Žmones nuodijo dujomis, šaudė guminėmis kulkomis, mušė lazdomis, pjudė šunimis, gabeno į kalėjimus. Vėliau imta medžioti tuos, kuriems pavyko ištrūkti iš sausio 16-osios kautynių. Represijos tęsiasi jau du metus. Sistema gaudo netgi tuos, kurie paspruko nuo jos į užsienį. Valstybinis 2009 m. sausio 16-osios teroras įrodė, kad šiuolaikinė Lietuvos valstybė yra tiesioginė totalitarinės SSRS sistemos paveldėtoja.
Mes, žinoma, sausio 13-ąją prie seimo neisim. Mūsų sausio 13-oji yra sausio 16-oji! Mes viską prisimename. Lygiai prieš du metus mes, laisvi žmonės, buvome ten, mitinge prie seimo, drebėjome šaltyje reikalaudami nutraukti genocidą. Už tai mus daužė mentai, už tai mus nuodijo dujomis, šaudė ir pakavo, už tai mus tardė, teisė ir kišo į kalėjimus. Mes žinome pavardes tų aukštų pareigūnų, kurie davė įsakymus mentams.
Visi jie susirinks sausio 13-ąją seime, tačiau nė vienas jų nepasirodys sausio 16-ąją. Todėl drąsių žmonių, nepabijojusių stoti prieš galingą plieno šarvų mašineriją, atminimo vardan tragiškus 1991 m. sausio įvykius reikia minėti ne sausio 13, o 16 dieną. Juk 13-ąją valdžia visiškai privatizavo, tuo tarpu 16-osios ji bijo it ugnies!
Kaip ir 1991 m. sausį, šiandien aktualus šūkis „Okupantai – lauk!“. Kiauliasnukiai politikai, parsidavėliai valdininkai, šykštieji kapitalistai – visi lauk! Jūs okupavote ir pasisavinote kas jums nepriklauso. Lauk visus tuos, kurie trukdo laisvai gyventi! Pasitraukite į dykumas arba pelkes ir, jei atrasite pakankamai BDSM mėgėjų, galėsite tenai įkurti vadinamąja savo valstybę, kurioje jūs – sadistai – galėsite valdyti ir malšinti jums paklūstančius mazochistus. Savo žemėje ir savo gyvenime mes to nenorime.
Revoliucinės teorijos teigia, kad dirbantieji turi nuolat – vėl ir vėl – atsikovoti tai, kas jau buvo iškovota. Šis teiginys visiškai teisingas, nors revoliucinių dirbančiųjų nebeliko. Šiandien juos galėtų atstoti „laisvieji žmonės“. Kiekviena karta turi išlaikyti teisės į laisvą gyvenimą laisvame pasaulyje egzaminą. 1991 m. sausio 13-ąją Lietuvos gyventojai, kad ir neilgam, kad ir su nemenkomis išlygomis, tokį egzaminą vis dėlto išlaikė.
Mūsų egzaminas prasidėjo 2009 m. sausio 16-ąją. Štai kodėl mums – laisviems žmonėms, tokia svarbi ir šventa ši data. Tądien mes išeisime į gatves ir priminsime okupantams: mes esame, o kol būsime, kol pasipriešinimas nepalaužtas, tol jūs ramiai nemiegosite. Revoliucija tęsiasi!
Čipolinas ir linksmieji jo draugai
2011 01 10
