Gedimino Urbono viešas laiškas LRT direktoriui

    2008 m. balandžio 15 dieną Lietuvos televizijos laidoje „25-tas kadras“ (kuri, beje, už mokesčių mokėtojų lėšas LRT rengiama kartu su privačia A.Matelio studija „Nominum“) buvo parodytas pabrėžtinai šališkas pasakojimas apie „Lietuvos“ kino teatro ateitį“.

    Prisidengę viešąja nuomone, laidos rengėjai iš esmės atliko vienos (A. Matelio itin palaikomos) nekilnojamojo turto plėtros bendrovės rengiamo projekto reklamavimo funkciją bei siekė daryti spaudimą šiuo metu vykstantiems teismo procesams, susijusiems su buvusiu „Lietuvos“ kino teatru.

    Šioje laidoje vedėjos kalbinamas UAB „M2 Invest“ nekilnojamojo turto plėtros direktorius Robertas Staskevičius, atstovaujantis privačios bendrovės plėtros projektui, dėl kurio pasekmių šiuo metu bylinėjamasi administraciniame ir bendrosios kompetencijos teismuose, tarsi reklaminiame klipe piešė gražią NT plėtros projekto ateitį ir mėgino įteigti žiurovams, kad „privatus investuotojas siekia pastatyti kino teatrą, tuo metu keturi protestuotojai tam trukdo“.

    UAB „M2 Invest“ atstovas ir kiti kalbinti pašnekovai uoliai reklamavo nekilnojamojo turto projektą, savo niekuo nepagrįstus privačius pažadus pateikdami kaip gryną pinigą. Beje, A.Matelis ne kartą viešai atstovavo minėtos bendrovės privatiems interesams, tačiau, mano giliu įsitikinimu, mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas visuomeninis transliuotojas turėtų išlaikyti objektyvumą, nešališkumą ir atstovauti viešajam interesui, o ne tenkinti privačių bendrovių turtinius interesus.

    Šiandien visi puikiai supranta, kad privatūs investuotojai yra atskaitingi tik savo akcininkams ir vienas bei pagrindinis jų tikslas – siekti pelno savo akcininkams. Šioje LTV laidoje išreklamuoti privačios UAB „planai įrengti kino teatrą“ nėra paremti jokiomis garantijomis (įsipareigojimais) nei miestui, nei valstybei.

    Šia laida, akivaizdu, siekta formuoti nuomonę, kad „protestuotojai pasisako prieš kino teatrą“, taip pat – kad „neaišku ko nori tie protestuotojai“, tačiau nebuvo suteikta teisė pasisakyti kitai – oponuojančiai pusei.

    Nuo 2005 m. Vilniaus miesto bendruomenės atstovai, aktyvistai, susibūrę į judėjimą Už Lietuvą be kabučių, siekia teisėtais būdais išsaugoti „Lietuvos“ kino teatrą ir aikštę, kuri valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išnuomota „veiklai, susijusiai su kinu“. Miesto gyventojai ir piliečiai jiems prieinamais būdais – reikšdami poziciją viešojoje erdvėje, dalyvaudami viešojo svarstymo procedūrose bei teismo procesuose – gina teisę į miestą, teisę išsaugoti viešąsias ir kultūros erdves. Miestas priklauso visiems, ne vien uždarosios bendrovės akcininkams. Tuo metu privati bendrovė siekia pasitvirtinti detaliojo planavimo sąlygas, leidžiančias nugriauti kino teatrą, o vien kino teatrui skirtą valstybinės žemės sklypą bei aikštę užstatyti daugiabučiu daugiaaukščiu gyvenamuoju namu. Piliečius, kvestionuojančius valdininkų veiksmus detaliojo planavimo procedūrose, ši bendrovė persekioja pasitelkdama teismą.

    Šioje televizijos laidoje buvo visiškai nutylėta tai, jog statytojai ir valdžios institucijos, bandydami pasisavinti valstybinę žemę, pažeidžia šalies Konstituciją, Europos Sąjungos teisę ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Tai nuslėpus, faktiniai įstatymų pažeidimai laidoje buvo pateikti kaip patraukli plėtros veikla, o visuomenės narių reikalavimai laikytis įstatymų – kaip jų asmeninis įnoris. Iš esmės laidoje skatinta nepaisyti įstatymų. Mano įsitikinimu, nacionalinis transliuotojas neturi teisės propaguoti teisinio nihilizmo.

    Tokios laidos kaip ši tikrai nepaskatins dialogo, susikalbėjimo, reikalingo visiems piliečiams šiuo neramiu valstybės krizės laikotarpiu. Priešingai, ši laida dar labiau aitrina konfliktą, ji tarnauja siekiams įteisinti nelygiateisiškumą ir nusavinimo diktatūrą. Tokia kitokios nuomonės cenzūra primena totalitarizmo epochą ir gilų sovietmetį bei pažeidžia žmogiškąjį orumą ir žmogaus teises.

    Skandalinga, kad mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas visuomeninis transliuotojas naudojamas privačios bendrovės tikslams įgyvendinti. Taip elgdamiesi laidos rengėjai pamina žurnalistinę etiką, kuri reikalauja suteikti progą kitai pusei išsakyti savo poziciją. Taip manipuliuojama viešąja nuomone, o žiūrovai – klaidinami.

    Norėtųsi tikėti, kad nacionalinė televizija netaps kišenine – privačių bendrovių parankine, kuri, siekdama įsiteikti rėmėjams, kartu su jais baudžia kitaip galvojančius ir bandančius apginti savo teisę turėti kitokią nuomonę piliečius.

    Nuoširdžiai tikiuosi, kad Jūs, kaip LRT vadovas, pademonstruosite gerą valią ir imsitės priemonių, kad klaida, kurią padarė LRT laidos „25-tas kadras“ rengėjai ir jų vadovai, būtų ištaisyta. Lauksiu oficialaus LRT ir laidos rengėjų atsiprašymo dėl paminto objektyvumo ir dėl pažeistų žiūrovų bei piliečių teisių, taip pat – kad lygiateisiškumo pagrindu suteiksite galimybę išsakyti savo poziciją ne vien UAB akcininkams ar jų parankiniams, bet ir savo nuomonę ginantiems piliečiams.

    2008.04.18



   



    Vytauto Budniko, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko, nuomonė dėl V. Urbono viešo laiško

    Praėjusią savaitę Nacionalinės premijos laureatas Gediminas Urbonas išplatino viešą laišką Lietuvos televizijos ir radijo direktoriui Audriui Siaurusevičiui, dėl „manipuliacijų už mokesčių mokėtojų pinigus“. Anot G.Urbono, 2008 m. balandžio 15 dieną Lietuvos TV laidoje „25-tas kadras“  parodė pabrėžtinai šališką pasakojimą apie „Lietuvos“ kino teatro ateitį“. Jis teigė, kad laidos rengėjai  iš esmės reklamavo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės rengiamą projektą bei siekė daryti spaudimą šiuo metu vykstantiems teismo procesams, susijusiems su buvusiu „Lietuvos“ kino teatru. Anot jo, šia laida siekta formuoti nuomonę, kad „protestuotojai pasisako prieš kino teatrą“, taip pat – kad „neaišku ko nori tie protestuotojai“, tačiau nebuvo suteikta teisė pasisakyti kitai – oponuojančiai pusei, kuri   teigia, kad miestas priklauso visiems, ne vien uždarosios bendrovės akcininkams, kad privati bendrovė siekia pasitvirtinti detaliojo planavimo sąlygas, leidžiančias nugriauti kino teatrą, o vien kino teatrui skirtą valstybinės žemės sklypą bei aikštę užstatyti daugiabučiu daugiaaukščiu gyvenamuoju namu.

    G. Urbonas rašė, kad privačios bendrovės piliečius, kvestionuojančius valdininkų veiksmus detaliojo planavimo procedūrose, persekioja pasitelkdama teismą.

    Lietuvos žmogaus teisių asociacija aktyviai palaiko G. Urbono nuomonę ir stengiasi įmanomais būdais teismuose persekiojamus piliečius ginti.

    Apmaudu, bet tenka  pripažinti, kad  trumparegiškumas – didžiausia mūsų valdančiojo elito problema. Požiūris  „po manęs nors ir tvanas“,   atspindi  šio „elito“ mentalitetą. Akivaizdu, kad ginčas vyksta ne dėl kino teatro, o dėl viešųjų erdvių. Gal tūlam valdininkui ar žiniasklaidos laidos rengėjui nelabai rūpi skveras prie Lietuvos kino teatro. Tačiau būtent parkų ir skverų miestuose ateityje pasiges jo vaikai ir vaikaičiai. Tai esminė prakutusio verslininko, valdininko ir šiuo atveju laidos rengėjo mąstymo spraga.

    Nuostabu, kad yra žmonių, kurie pasiaukojamai gina mūsų visų ateitį. „Rojaus apartamentai“ ir „M2 Invest“ civiliniai ieškiniai prieš šiuo žmones vadinami strateginiais ieškiniais prieš visuomenės dalyvavimą, kai verslo įmonė  reikalauja nubausti piliečius dėl neva padarytos žalos ir kenkimo kreipiantis į teismą, bet iš tiesų siekia įbauginti, atgrasyti ir nutildyti visuomenę bei visaip suvaržyti jos teises, kurias garantuoja LR Konstitucija, tarptautinė ir ES teisė bei Lietuvos įstatymai.

    Šios bendrovės teigia, kad pavieniai asmenys neturi tesės gintis ir ginti (visuomenės)  viešąjį interesą. Neva tai gali daryti tik organizacijos, o pavieniams piliečiams – šiukštu. Dėl to intelektualai ir tampomi po teismus, kuriuose statybos bendrovės reikalauja iš jų pakloti 600 tūkst. litų.

    Tačiau turime suprasti, kad kiekvienas iš mūsų turime teisę ginti visuomenės (viešąjį ) interesą. Lietuva ratifikavo Orhuso konvenciją, bet jos nuostatų neperkėlė į nacionalinę teisę. Beje, konvencijos vertimas į lietuvių kalbą nekvalifikuotas – supainiota terminų reikšmė: teisiniai terminai iš originalo kalbos į lietuvių kalbą išversti klaidingai, daugelio jų reikšmė supainiota - lietuvių kalboje ji skiriasi nuo konvencijoje nurodytų sąvokų ir terminų reikšmių. Tai sukelia daugybę teisinių kolizijų ir pažeidžia piliečių konstitucines teises. Dėl to Lietuvos žmogaus teisių asociacija jau kreipėsi į Europos Komisiją, LR Seimą ir į Europos žmogaus teisių asociaciją.

    Nepaisant to, Konvencijos 3 str. 8 d. nurodo, jog „kiekviena Šalis užtikrina, kad asmenys, įgyvendinantys šioje Konvencijoje numatytas savo teises, nebūtų baudžiami už savo veiklą, persekiojami arba kitais būdais varžomi. Ši nuostata netaikoma nacionalinių teismų įgaliojimams priteisti atlyginti pagrįstas teismo išlaidas“.

    Ir visai nesvarbu, kad ši teisė neperkelta į mūsų įstatymus. Ji turi tiesioginę veikimo galią ir ja privaloma vadovautis teismuose ginant piliečių teises.

    Visi tai gerai supranta. Todėl  teismais siekiama tik įbauginti. Verslas mėgina teismus paversti ne teisingumą vykdančia institucija, o baudžiamąja institucija.  Pavyzdžiui, ieškinyje jie prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vieno ar kito asmens atžvilgiu, kitaip tariant,  areštuoti žmonių arba įmonės lėšas, turtą. O kai areštuojamas žmonių turtas ar pinigai visam bylinėjimosi laikotarpiui, kuris, beje, kartais trunka tris ar net daugiau metų pilietis pradeda rūpintis savo egzistencija, o ne visuomenės reikalais. Štai ko siekia minėtieji verslininkai. Tai labai nešvarus teisinis žaidimas. Mūsų visuomenė privalo nuo to labai ryžtingai gintis.

    2008.04.18

    A. Matelio atsakymas į viešą G. Urbono laišką LRT direktoriui

    Dėkui p.G.Urbonui už pastabas ir TV žiūrėjimą,  bet noriu pastebėti, kad aš nesu nei  laidos autorius, nedalyvauju montaže, nesu tekstų ar klausimų redaktorius. Aš minimoje laidoje buvau toks pat pašnekovas kaip ir kiti laidos dalyviai ir reiškiau savo pilietinę poziciją. Ši laida buvo  apie kitokią kultūrinę iniciatyvą  - Laisvę geram kinui,  o  ne apie  judėjimą Už Lietuvą be kabučių.

    Lietuvoje yra daug visokių kino, kultūrinių, pilietinių judėjimų ar manifesto grupių su savo nuomonėm ir pozicijom. Man labai aišku, kad kiekvienu atveju, pristatant per 12 laidos  minučių kurią nors iniciatyvą ar reiškinį, įvykį, deja, nėra galimybių suteikti dar laiko ir visom galimom kitokiom  nuomonėm ar pozicijom, juolab kad laidoje nebuvo paminėtas joks konkretus asmuo.

    25 Kadro laidos formatas ir trukmė teleidžia supažindinti su pozicija ar įvykiu,  bet ne vystyti diskusijas - tam reiktų mažiausiai 30 minučių . Turiu p.G.Urbonui priminti, kad 25 Kadro laida taip pat buvo dedikavusi atskirą laidą supažindinti su tuo metu atsiradusiu judėjimu Už Lietuvą be Kabučių, kur ir vėl  dėl savo  formato bei trukmės nebuvo kitokių nuomonių ar oponuojančių pozicijų  šiam judėjimui.

    Taip pat nemalonu pabrėžti, bet ir šiame p.G.Urbono laiške vėl matau nemažai  informacijos, kuri mano atžvilgiu yra įžeidžiama, žemina garbę ir orumą bei  yra neteisinga ir net turi šmeižto požymių (kaip, deja, ir kitoje informacijoje, kurią kartais platina šio judėjimo dalyviai ar jam prijaučiantys ), pvz.: "A.Matelis ne kartą viešai atstovavo minėtos bendrovės privatiems interesams".  Tai yra netiesa . Ir tai ne pirmas atvejis, kai po tokios neatsakingos ir neteisingos informacijos man tenka įsivelti net į juridinius ginčus.  Visą laiką sakiau ir sakau tik savo nuomonę, (net jei ji nepatinka protestuotojams  ar p.G.Urbonui) taip pat ir apie, mano manymu, destruktyvų ir  beprasmį protestą dėl „Lietuvos“, nes jis neatstovauja, kaip deklaruojama, viešojo intereso:  šioje buvusio Lietuvos kino teatro vietoje  atkurti viešą ir kino erdvę, skirtą moderniam nekomerciniam kino centrui (daugiau info www.geraskinas.lt). Man akivaizdu, kad tai, kuo p.G.Urbonas  bando kaltinti laidą, deja, būdinga  jam pačiam - tolerancijos stoka kitokiai negu jo asmeninė nuomonė,  o kartu skleidžiami įžeidinėjimai ir neteisinga informacija kitų bei mano asmens atžvilgiu - tai dar labiau patvirtina.

    2008.04.18