1994 metais Romos universiteto studentų grupė atliko didelės apimties Romos socialinių centrų tyrimą. Buvo apklausta daugiau nei 600 žmonių. 145 iš jų sutiko raštu nurodyti socialinių centrų trūkumus ir privalumus. Pateikiame keletą būdingesnių nuomonių:

¤  galima eksperimentuoti naujomis kultūros formomis;

¤  gerai tai ar blogai, bet čia visada sukinėjasi tie patys žmonės;

¤  vadovaujamasi nekomercinėmis schemomis, kuriami savo gamybiniai pajėgumai;

¤  per kultūrinius renginius kartais juntamos kai kurių narių privilegijos;

¤  nesijungiama prie institucijų, įskaitant ir institucinius kairiuosius;

¤  tam tikras sektantizmas, kuris jau pradeda nykti;

¤  nors daugelis žmonių renkasi į koncertus, o ne į politinius renginius, vis dėlto centrai palaiko politinį diskursą;

¤  jei jie neatsivers aplinkiniams gyventojams ir aplinkiniam pasauliui, gali tapti uždarais getais;

¤  už nelegalumą, prieš prisitaikėliškumą bet kokia kaina;

¤  patiriami sunkumai įsiliejant į rajono bendruomenę;

¤  atsiribojama nuo aplinkinių, todėl dažnai patiriami sunkumai socialiniuose santykiuose;

¤  didelė rizika tapti įdėhų getu, jei tik tai dar neįvyko;

¤  dažnai jie yra ne socialiniai centrai, o privatūs grupės draugų centrai;

¤  per daug žmonių, kurie net nežino, ko jie čia atėjo;

¤  galimybė dalyvauti įvairiose iniciatyvose, galimybė reikštis į užribį nustumtoms idėjoma;

¤  trūksta socialinio ir idėjinio atsivėrimo, kartais pasireiškia politinis bukumas, ribotos atviro apsikeitimo nuomonėmis galimybės;

¤  atviras bendravimas (ypač koncertuose, kur dalyvauja daugiau žmonių);

¤  daugelis žmonių čia renkasi tik tam, kad išgertų, parūkytų žolės ar paklausytų muzikos;

¤  socialumas, solidarumas, kultūra (teatrai, koncertai, kino filmai);

¤  paprastai iniciatyvos atviros visiems norintiems, bet galų gale viską daro tie patys žmonės, ir tai verčia centrus getais.

Iš http://journals.sfu.ca vertė RB