Konservatorių partijos būstinės užėmimas reiškia kur kas daugiau nei protestą prieš studijų mokesčius. Pagaliau šalyje pradedama kovoti už savo teises.

       Šiandienos protestai prieš išlaidų švietimui karpymą buvo pakilūs: tūkstančiai studentų, universiteto darbuotojų ir jiems prijaučiančių žmonių iš visos šalies, susirinkę į demonstraciją tarp Londono krantinės ir Tate Britain, sustojo pasakyti „būū“ Dauning-stryte įsikūrusiai valdžiai. Diena buvo šviesi ir giedra, nuotaika gera. Studentų darbuotojai, studentai ir kiti kartu žingsniavo nešini visos šalies universitetų plakatais. Tarp jų buvo netgi Liberalų demokratų atstovų, protestavusių prieš savo partijos apsigalvojimą remti mokesčių pakėlimą. Šalia parlamento vyko sėdimoji protesto akcija – taikūs protestuotojai parodė studentams, kas yra tikroji anarchija.

       Minia buvo milžiniška – eitynėse dalyvavo 52,000 žmonių. Virš minios skraidė malūnsparniai, nes protestuotojai nešiojosi karstus, konservatorių iškamšas ir t.t. Bet žiniasklaidai rūpi vienintelis dalykas – spontaniškas torių būstinės užėmimas ir ten įvykęs protestas. Nacionalinės studentų sąjungos vadovas Aaronas Porteris pasmerkė studentus įsilaužėlius, vadindamas jų veiksmus niekingais.

       Pastatą užėmė maždaug 200 žmonių, šalia jo degė laužai. Buvo suimti keletas žmonių, sužeisti aštuoni žmonės – protestuotojai ir policininkai. Socialiniame tinkle Twitter buvo rašoma, kad kažkas išsinešė į lauką sofą – “Jei valdžia viską atims, tai bent jau būsime patogiai atsisėdę”.

       Tai buvo tiesioginis veiksmas, kurį pranašavo tokie autoriai, kaip Johnas Pilgeris. Sunku būtų tai įvardyti kaip mažumos piktadarių vykdomą smurtą – tai puikus nerimo pavyzdys, kai mažuma mūsų, atsidūrusi valdžioje, ryžtasi paversti daugumos ateitį vargana, praskolinta ir beviltiška.

       Pats protestas buvo nepaprastai svarbus ne tik dėl gausios susirinkusiųjų minios, bet ir dėl to, kad tai nebuvo vien tik skundas dėl augančių mokesčių. Buvo išreikštas pyktis dėl lėšų universitetams karpymo, pačių universitetų mokymo ir švietimo sistemos stumiamos ideologijos. Tai buvo prieš horizontų siaurinimą, prieš utilitarinį požiūrį į žmogaus gyvenimą, kuriame į viską žiūrima kaip į “investiciją”, neigiamas ryšys tarp švietimo ir socialinės gerovės.

       Protestavę studentai ir jų bendraminčiai, užėmę torių būstinę, žinoma, artimiausiomis dienomis bus pasmerkti. Bet jų pyktis pateisinamas: koalicinė vyriausybė iš ideologinių paskatų griauna Didžiąją Britaniją. Protestai Prancūzijoje ir Graikijoje ir studentų vykdomos okupacijos Britanijoje, rodo, kad kovingumas atgimsta (tai rodo, pavyzdžiui, tai, kad Goldsmiths universiteto studentai tą dieną, kai buvo paskelbta apie karpymus, užėmė Deptfordo rotušę. Ir ką gi mums beliko prarasti?

       Geriausias dalykas bet kokiuose protestuose yra jausmas, kad visi siekiame to paties tikslo ir esame vienoje barikadų pusėje. Tai yra tikroji “didžioji visuomenė” – ir ją koalicija, nepaisant jos retorikos, griauna. Šis protestas – ir taikesnės, ir smurtingesnės jo formos – rodo, kad šalis pirmą sykį per daugelį metų nebebijo pakovoti už save.

       Pagal Guardian paruošė KP

       2010.11.12.