Maskvos Juodasis anarchistinis kryžius neseniai išleido knygelę „Pagalbinė priemonė anarchistui. Juridiniai ir praktiniai patarimai, kaip bendrauti su milicija”. Brošiūra išleista 999 egz. tiražu, ją sudaro 54 puslapiai, kuriuose išdėstyti 4 pagrindiniai skyriai: „Praktiniai patarimai: kaip organizuoti ir rengti protesto akcijas”, „Bendravimo su milicija ypatumai”, „Milicijos nuovadoje” ir „Baudžiamoji teisė”. Pateikiami ir priedai - įvairių dokumentų pavyzdžiai: kaip parašyti skundą dėl neteisėtų milicijos pareigūnų veiksmų, kaip turi atrodyti prašymas atidėti bylą arba paskirti advokatą. ir t.t. Šis praktinių patarimų rinkinys atspindi Rusijos teisėtvarkos įstatymų specifiką, tačiau gali būti naudingas ir kitų šalių aktyvistams.Įžanginiame redakcijos žodyje sakoma: „Sudarydami šią brošiūrą, mes neketinome parengti išsamaus „vadovo” visiems gyvenimo atvejams. Įvykių įvairovė begalinė, o visų įstatymdavystės niuansų nežino nė vienas juristas. Mes norėjome pateikti tik pačias bendriausias rekomendacijas tiems, kurie nori kuo mažiau nukentėti tose situacijose, kada yra priversti bendrauti su milicijos pareigūnais.
Pagrindinis mūsų ginklas - savigarbos jausmas ir įsitikinimas, kad galime naudotis pačiomis įvairiausiomis teisėmis. Net jei ir nejaučiate nė menkiausios pagarbos įstatymams, visada reikalaukite, kad milicija jų laikytųsi - tai vienas iš patarimų, kuriuo vadovaudamiesi niekada nepralošite. Žinoma, jūs galite sutikti milicininkus, kurie sakys, kad „įstatymas jiems negalioja”. Tada reikia bandyti kreipris į jų viršininkus, kuriems suteikta didesnė atsakomybė.
Galite naudoti psichologinio poveikio priemones: bandyti pažadinti žmogiškus milicininko jausmus, įtikinti jį, kad „jūsų poelgis - smulkmena, iš esmės jūs elgėtės teisėtai”, pažadėti jam „didžiules problemas”, nes turite ryžių ir pan. Mūsų šalyje svarbus ne pats įstatymo pažeidimo faktas, o tai, kaip sulaikytasis (įtariamasis, kaltinamasis) bendrauja su teisėtvarkos organų pareigūnais. Sūnų iš nuovados kartais lengviau ištrauks išsigandusi mamytė, o ne patyręs advokatas. Šioje srityje mes blogi patarėjai - vadovaukitės savo pačių gyvenimo patirtimi ir mokėjimu bendrauti su žmonėmis.
Milicija praktiškai niekada griežtai nesilaiko įstatymų - visų pirma dėl to, kad jų yra daug, jie dažnai vienas kitam prieštarauja ir itin riboja milicijos pareigūnų teises (tiek tiriant nusikaltimą, tiek sulaikymo metu, tiek gaunant atlyginimą). Jūs visada rasite prie ko prikibti. Iškyla tik klausimas, kas jums svarbiau - švaistytis savo teisėmis ir siekti „įstatymo triumfo” ar kuo greičiau atsisveikinti su milicijos pareigūnais ir traukti savais keliais.
Vadovaukitės sveika nuovoka. Patys nuspręskite, ar verta kelti rimtą konfliktą. Tokiu atveju jūs galite ir išlošti (milicija palaikys jus rimtu skandalistu ir nepanorės turėti reikalų), ir pralošti (jei milicijos pareigūnus išvesite iš kantrybės ir šie ims naudoti spaudimą). Mūsų nuomone, pats geriausias variantas - per vidurį. Tvirtai laikykitės savo pozicijos, reikalaukite savo teisių, tačiau niekada nesukelkite įtūžio visai nuovadai demonstratyviu savo užsispyrimu ir „principingumu”.
Paskutinis patarimas. Šiuo metu milicijos darbe (sulaikant įtariamąjį ir pan.) vis didesnę reikšmę įgauna „iš viršaus” nuleidžiami užsakymai panaudoti prievartą vienu ar kitu atveju. Jei organizacija ar asmuo patenka į tam tikrą „pavojingų visuomenei” sąrašą (pastaruoju metu į jį pateko netgi profsąjungų aktyvistai ir akcijų prieš nelegalias statybas organizatoriai), tai „užsakyti” įvykiai dažnai rutuliojasi pagal patį griežčiausią scenarijų, o įstatymai tada nebeveikia. Milicijai ėmus savivaliauti, svarbu patraukti visuomenės dėmesį, organizuoti skandalą žiniasklaidoje, kad ir kaip jums nemalonu bendrauti su žurnalistais. Tai visada suveikia - aktyvistų atžvilgiu milicija ima elgtis ne taip įžūliai, aišku, tik tada, kai nėra tiesioginio „užsakymo iš viršaus”.
2008 m. vasario 1 d.
Mokantys rusiškai visą brošiūrą gali perskaityti http://avtonom.org/ (pdf formatas)
Parengė Darius Pocevičius
2008.04.10
