2010 m. liepos 23-25 dienomis Laisvasis universitetas (LUNI) rengia respublikinę vasaros stovyklą, kuri vyks stovyklavietėje „Laisvas vėjas“, įsikūrusioje Lepelionių kaime, netoli kelio A16 (E28, Vilnius-Prienai). Stovykla bus šviečiamojo edukacinio pobūdžio. Joje gali dalyvauti ne tik LUNI studentai, bet ir visi žingeidūs žmonės, norintys sužinoti ką nors naujo ir pasidalinti savo žiniomis.

 

        LUNI stovykla organizuojama „pasidaryk pats“ principu. Į programą įtraukti tie užsiėmimai, kuriuos pasiūlė patys stovyklos dalyviai.

12:00 val. Stovyklos atidarymas

14:00 val. Bendri pietūs. Susipažinimas

16:00 val. Diskusija „Kas yra mokslas? Mokslo/pseudomokslo ribų tema“. Moderuoja Mantas Povilaitis

18:00 val. Ramūnas Jaras. Meditacija III. Čakros šiuolaikinėje „New Age“ visuomenėje

20:00 val. Diskusija „Kaip kurti nehierarchinius kolektyvus“. Moderuoja Laurynas Šedvydis

22:00 val. Darius Pocevičius. Videoperžiūra „Įdomiausios, keisčiausios ir linksmiausios socialinės akcijos“

23:00 val. Luniteka (videošokiai)

10:00 val. Kasparas Pocius. Paskaita-diskusija „Ekonominė krizė ir radikalaus subjektyvumo paieškos“

12:00 val. Irma Čekanauskienė. Turkiška ebru tapyba ant vandens. Praktinė pamoka

14:00 val. Evaldas Balčiūnas. Revoliucinis sindikalizmas šlovinga praeitis, dabarties sunkumai ir (galbūt) audringa ateitis

16:00 val. Diskusija „Socialinė ekonomika: ar egzistuoja ji Lietuvoje?". Moderuoja Viktorija Šimulynaitė

17:30 val. Robertas Bartašius. Praktinis užsiėmimas „Mazgas, kurio tau prireiks“

18:00 val. Feministinis Frontas (FeF): praktinis užsiėmimas „Lyties kalėjimas“ („Gender in the Box“)

20:00 val. Laurynas Šedvydis. Neįprastas radikaliosios kairės likimas XX a. 3-4 dešimtmečio Lietuvoje

22:00 val. Grupės „Šlanga į gamtą“ koncertas

10:00 val. Bendri pusryčiai

12:00 val. Stovyklos uždarymas

Diskusija „Kas yra mokslas? Mokslo/pseudomokslo ribų tema“. Moderuoja Mantas Povilaitis

Poreikis atskirti mokslą nuo pseudomokslo yra lemiamas tiek teorinių, tiek ir praktinių paskatų. Bandydami suprasti skirtumus tarp mokslo ir pseudomokslo galime geriau suprasti patį mokslą, jo filosofiją, panašiai kaip loginių klaidų aiškinimasis padeda suvokti logiką ir racionalų argumentavimą. Tuo tarpu praktinis gebėjimas atskirti mokslą nuo pseudomokslo yra būtinas mūsų visuomenėje, kurioje sprendimai yra priimami remiantis mokslo žiniomis. Tačiau net ir po šimtmečio diskusijų tarp filosofų, mokslininkų ir visuomenės, „riba“ tarp mokslo ir pseudomokslo nėra nustatyta. Diskusijos tikslas yra aptarti mokslo-pseudomokslo atskyrimą (gal jo iš viso nereikia?) ir apžvelgti galimus/siūlomus kriterijus „ribos“ nustatymui.

Ramūnas Jaras. Meditacija III. Čakros šiuolaikinėje „New Age“ visuomenėje

Paskaitoje bus pristatomi įvairūs energiniai žmogaus centrai, pateikiami metodai, ką su jais daryti. Bus išsamiau pristatytos transmutacinės jų galimybės, generacijos ir sąveikų ryšiai.

 

 

 

 

Diskusija „Kaip kurti nehierarchinius kolektyvus“. Moderuoja Laurynas Šedvydis

Tiems, kas juose dalyvauja. Tiems, kas nori juose dalyvauti. Tiems, kas nori sukurti nehierarchinį kolektyvą. Nuo ko pradėti? Ar nehierarchiniai kolektyvai (gerai) veikia? Kokiais principais geriausia vadovautis? Kaip spręsti kylančius konfliktus?

Darius Pocevičius. Videoperžiūra „Įdomiausios, keisčiausios ir linksmiausios socialinės akcijos“

Atrodo, kad pats nuobodžiausias dalykas yra spoksoti į kalbančias valdžios galvas televizoriaus ekrane. Tačiau lygiai taip pat nuobodu stebėti ir standartinę protesto prieš valdžią akciją. Per megafoną rėkaujantis žmogėnas, keli ant greitųjų užrašyti šūkiai, keliolika protestuotojų, tvarkingai išsirikiavusių priešais kokią nors valdžios būstinę, – štai tipinis socialinių akcijų vaizdas, kurį dažnai matome Lietuvoje.

Negi mums trūksta išmonės, fantazijos ir polėkio? O gal tik užkrečiančio pavyzdžio? Gal mes, prisižiūrėję stebėtinai atraktyvių, radikalių ir netgi beprotiškų akcijų, patys imsime jas rengti?

Videofilmų peržiūros „Įdomiausios, keisčiausios ir linksmiausios socialinės akcijos“ metu auditorijai pasiūlysiu keliolika pačių, mano nuomone, įspūdingiausių dokumentinių kadrų, nufilmuotų per socialines akcijas pačiose įvairiausiose šalyse. Jei nieko iš jų ir nepasimokysime, tai bent linksmai praleisime laiką.    

Šokiai yra smagu, o videošokiai – dvigubai.

 

{youtube}-79pX1IOqPU{/youtube}

Kasparas Pocius. Paskaita-diskusija „Ekonominė krizė ir radikalaus subjektyvumo paieškos“

Diskusijoje bandysime svarstyti tokius klausimus:

1) Kiek mes patys galime save vadinti dirbančiųjų klasės atstovais – ar galime/norime kovingai angažuotis klasių kovai, neprarasdami savo asmeninių siekių ir įsitikinimų?

2) Kiek mūsų pačių gyvenimas yra priklausomas nuo socialinio fabriko ir jame vykstančio kasdienybės suprekinimo?

3) Ar mūsų poreikiai, troškimai ir kūrybinis potencialas nepranoksta mūsų kasdieninių rūpesčių?

4) Kaip galime panaudoti savo kūrybinį potencialą, kad galėtume kurti alternatyvias kūrybinio bendravimo formas ir „gamybos būdus”?

5) Ar tokie alternatyvūs „gamybos būdai” negalėtų leisti mums kapitalistinio „socialinio fabriko” gyventojams, susikurti sau kelio iš krizės ir iš kapitalizmo?

Irma Čekanauskienė. Turkiška ebru tapyba ant vandens. Praktinė pamoka

Ebru – tai iš Turkijos atkeliavusi tapyba ant vandens, dažnai vadinama marmuravimu. Ebru piešinys specialiais dažais kuriamas ant jūros dumbliais sutirštinto vandens. Ebru – ne vien menas. Šiame metode susitinka trys stiprūs sielos gydytojai – vanduo, spalvos ir judesys. Ebru padeda išlieti emocijas, vizualizuoti išgyvenimus, sutelkti dėmesį, atsipalaiduoti. Tai subtilus ir kartu galingas terapinis instrumentas jautraus, išmintingo dailės, darbo terapeuto, socialinio darbuotojo, psichologo ar psichoterapeuto rankose.

Paskaitoje ir praktiniame ebru tapybos užsiėmime aptarsime: 1) Turkijos pagrindiniai tradiciniai menai, 2) Ebru meno kilmė, istorija ir reikšmė, 3) Ebru meno svarbiausi menininkai, 4) Ebru mene naudojami įrankiai ir priemonės, 5) Ebru meno rūšys, 6)Ebru meno sąsajos su socialiniu darbu..

Evaldas Balčiūnas. Revoliucinis sindikalizmas: šlovinga praeitis, dabarties sunkumai ir (galbūt) audringa ateitis

Įprasta galvoti, kad revoliucinio, anarchistinio ar šiaip sindikalizmo šlovės dienos jau praeityje. Iš tikro istorijoje buvo laikas, kai organizacijos, ginkluotos šia ideologija, vedė šimtus tūkstančių, o gal net milijonus narių. Tų organizacijų suklestėjimas atvėrė kelią masinėms darbininkų organizacijoms – profsąjungoms. Deja, dėl represijų tos organizacijos sumenko arba atsisakė revoliucinės ideologijos. Darbininkai pasuko ar buvo pervilioti į ne taip smarkiai represuojamas profsąjungas.

Bet ir šiandien veikia Ispanijos ir Prancūzijos CNT, IWW (JAV, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje), FAU (Vokietijoje), RKAS (Ukrainoje, Rusijoje, Gruzijoje, Izraelyje, Latvijoje), SAC (Švedijoje).

Ką veikia tos organizacijos? Kokia jų veiklos sritis? Kokia įtaka jos daro darbininkų judėjimui? Kokios jų perspektyvos? Ar pritaikoma ta patirtis Lietuvoje? Kaip ją būtų galima taikyti? Apie visa tai bandysiu kalbėti videomedžiaga iliustruotoje paskaitėlėje.

Diskusija „Socialinė ekonomika: ar egzistuoja ji Lietuvoje?". Moderuoja Viktorija Šimulynaitė

Socialinė ir ekonominė tikrovė, kurią vadiname „socialine ekonomika“, – plačiai paplitusi ir akivaizdžiai plinta visoje Europos Sąjungoje. Tačiau ši sąvoka ir jos mokslinė koncepcija nėra vienodai suvokiama. Socialinė ekonomika – socialinės gerovės ramstis. SE koncepcija glaudžiai susijusi su pažangos ir socialinės sanglaudos koncepcijomis. Įvairių socialinių įstaigų indėlis į visuomenę gerokai pralenkia tą indėlį, kurį tik ekonominiu požiūriu atspindi BVP ir kuris tikrai nėra mažas. Šio sektoriaus potencialas kurti socialinę pridėtinę vertę yra milžiniškas, tačiau ar jis veikia Lietuvoje?  

Perpraskime pagrindinius socialinės ekonomikos principus ir pakalbėkime apie jos vietą mūsų visuomenėje - Lietuvoje. Ką galime daryti, kad socialinė ekonomika aktyviai veiktų ir duotų naudą?

Robertas Bartašius. Praktinis užsiėmimas „Mazgas, kurio tau prireiks“

Paprastai apie mazgus kalba buriuotojai ar alpinistai, tačiau juos vienaip ar kitaip rišti bando praktiškai visi. Vieni apsiriboja vienu ar keliais batraiščių užsirišimo būdais, kiti esant reikalui bando improvizuoti kurdami savo versijas. Ir tai tikrai nėra blogai, bet kartais kelia nereikalingus rūpesčius, kai ateina laikas, pvz., nurišti skalbinių virvę ar atsiriša iš šulinio traukiamas kibiras. O kartais mazgo kokybė net tampa gyvybės ar mirties klausimu. Šis praktinis užsiėmimas bus skirtas kelių paprastų, bet veiksmingų, gražių ir lengvai pritaikomų daugelyje situacijų mazgų praktiniam įvaldymui. Jokių gudrių terminų, jokios painios teorijos – vien rankų darbas.

Feministinis Frontas (FeF): praktinis užsiėmimas „Lyties kalėjimas“ („Gender in the Box“)

Dominuojančios ideologijos poveikio neįmanoma išvengti, nebent būtų remiamasi moksliniu žinojimu. Ideologija „įsteigia“ konkrečius individus kaip asmenis, formuodama jų tapatybės jausmą, todėl ji susijusi su tuo, kaip žmogus tampa subjektu. Neįmanoma būti anapus ideologijos, nes tai – pašaliečių nepripažįstanti sistema. Tačiau ji veikia kruopščiai sunaikindama savo buvimo pėdsakus ir priverčia žmogų tikėti, jog ji(s) nėra paveikta(s) ideologijos.

Lytis (ar lyčių sistema) funkcionuoja kaip ideologija, išskyrus vieną savitą skirtumą. Lyčių sistemos paskirtis – įsteigti konkrečius individus ne tik kaip asmenis (subjektus), o paversti juos vyrais ir moterimis, įskaitant visas iš čia kylančias socialines, politines, simbolines reprezentacijos pasekmes.

Feministinis Frontas (FeF) kviečia griauti lyčių sistemos mums primestas funkcijas ir kurti savo žmogiškąsias tapatybes praktiniame užsiėmime „Lyties kalėjimas“ („Gender in the Box“), po kurio visi bus laukiami trumpame teoriniame apibendrinime. Kelkime diskusijas, kad tai, kas vyksta visuomenėje, nebūtų jos pačios traktuojama kaip teisinga ir galutinė duotybė. Šis pasaulis yra mūsų visų, todėl kiekviena/s iš mūsų galime ir turime kalbėti, veikti ir dalyvauti visuomenės transformacijos vyksme!

Laurynas Šedvydis. Neįprastas radikaliosios kairės likimas XX a. 3-4 dešimtmečio Lietuvoje

Pasakojimas nukels jus į XX a. 3-4 dešimtmečio Lietuvą. Pasakosime apie kairiuosius radikalus Lietuvoje: socialistus revoliucionierius ir anarchosindikalistus. Bandysime sau atsakyti į klausimus: kodėl tarpukario kairieji intelektualai susitaikė su 1940 m. perversmu ir „Liaudies vyriausybe“? Kodėl tiek daug jų neprisitaikė prie sovietinio režimo?

Prieš šešerius metus susibūręs kauniečių kolektyvas, anksčiau grojęs ska-punk stiliumi, o dabar pasukęs į nepažįstamo ir neištyrinėto „kažko“ teritoriją. Grojo daugybėje koncertų ir festivalių. Grupės dainų tekstai yra socialinė ir politinė kritika, atmiešta gausiu ironijos, nesąmonių, pastafarianizmo ir kitų dalykų mišiniu. „Šlanga į gamtą“ yra už sveiką humorą, laisvę ir taiką pasaulyje, „pasidaryk pats“ kultūrą ir taikaus anarchizmo idėjas. Grupė nusistačius prieš rasinius, seksistinius prietarus, įvairias fašistines ir nacistines nesąmones. „Iš stereotipų suvaržytos eilinės grupės, „Šlangą į gamtą“ peraugo į kolektyvą, kurio paklausęs kartą, norisi klausyti dar kartą.“ (Goda Raibytė. „Bernardinai“).

 

{youtube}smkhvd5DgRI{/youtube}

LUNI iniciatyvinė grupė, 2010 07 19