Ryte jau +26, dieną žada iki +32. Velniop tą karštį. Tarsi nebūtų kitų temų. Bičiulis paerzino paklausdamas, ar vis dar tikiu klimato atšalimu. Klimato kaita nebūtinai reiškia atšalimą, ji gali sąlygoti „susivėlusį” orą su nenuspėjamomis ir kartais nemaloniomis pasekmėmis.

O šiandien tik karšta vasaros diena – tokia, kaip seniau. Dar atšaunu, kad atominė energetika nesprendžia klimato kaitos problemų. Studijos tai įrodo, bet atomininkai meluoja apie klimatą gelbstinčias atomines elektrines (AE). Pasijuntam kaip džentelmenai, protingai pakalbėję apie orus bei kitas aukštas „materijas”. Laikas pradėti dieną ir žemiškus darbus.

Šiandien tęsiame piketų fiestą Vilniuje prie Lenkijos ambasados ir Europos Komisijos atstovybės. Piketuotojų grupelė jau slepiasi šešėlyje po Smėlio gatvės liepomis šalia Lenkijos ambasados. Nedėkinga vieta skelbti tautai ir pasauliui apie radioaktyvią jūrą ir kviesti ją gelbėti.

Dzień dobry, Polska. Mano raginimų nestatyti naujos atominės Lenkijoje klausosi mus saugantys policininkai, ambasados fasadą dailinantys statybininkai, reti praeiviai ir už atvirų langų šmėžuojantys ambasados darbuotojai. Megafonu sustiprintą balsą pro pravirus langus tikriausiai girdi ir aplinkinių daugiabučių gyventojai. Kad visi geriau suprastų, lietuviškai ir angliškai paraginu Lenkijos valdžią atsisakyti akcijų dalybų „popierinėje“ Visagino AE, nestatyti savos atominės elektrinės prie Baltijos jūros. Verčiau mobilizuoja savo protus ir lėšas saugesniems bei ekologiškesniems energetikos projektams.

Lenkija – didelė šalis, turi protingų žmonių. Iki šiol pragyveno be atominių elektrinių, komunizmo griūties metu atsisakė planų statyti AE pajūryje prie Žarnoveco. Tada lemiamą vaidmenį suvaidino masinis pasipriešinimas, skatinamas ekologinio judėjimo ir pranciškonų vienuolių. Kunigų įtaka Lenkijoje didelė, todėl nenorėdama kartoti panašios „klaidos“, Lenkijos valdžia skyrė atominės energetikos propagandai 40 mln. zlotų. Jie bus panaudoti per 4 metus iki 2014 m. Politikams, dėstytojams, mokytojams ir kunigams skirtos brošiūros bei paskaitos „Nebijokime atomo“, kurių lozungais ir tezėmis mokytojai bei sielų ganytojai turės plauti Lenkijos jaunuomenės ir piliečių smegenis, idant įpirštų branduolinį monstrą. Ar gerą daiktą reikia taip piršti?

Lietuvos valdžia taip pat vykdo atkaklią smegenų plovimo kampaniją ir džiaugiasi, kada pusė ir daugiau piliečių apklausose pritaria atominės elektrinės statybai. Mūsų megafonas įkaitusioje Smėlio gatvėje nėra balsas tyruose prieš „branduolinę smegenų skalbyklą“. Dievaži esame teisūs priešindamiesi šiai aferai, tai suteikia stiprybės ir ryžto. Gatvėje dažniausiai mums pritaria, aršių atomo šalininkų per dvi dienas sutikome vos kelis. Kažin kur jų tiek daug savo ataskaitose suranda viešosios nuomonės tyrimų agentūros?

Iš kitos gatvės pusės staiga atžingsniuoja abu policininkai. Pasirodo, savo akylais žvilgsniais jie pastebėjo, kad mūsų jau nebe 9, kaip priklausytų pagal kvailus įstatymus, o visa „desėtka“. Lyg animaciniame vaikystės filmuke jie mus demonstratyviai suskaičiuoja ir liepia vienam mūsiškiui pasitraukti toliau. Biurokratai!

Pabendrauti su neįprastais svečiais iš ambasados atkulniuoja daili politinio skyriaus darbuotoja Elžbieta Kuzborska. Suomijos ir Lietuvos pavyzdžiais apie nevykusiai statomas ir uždarinėjamas atomines elektrines iliustruojame jai savo misijos svarbą. Solidarizuojamės su „Inicjatywa AntyNuklearna“ pažadėdami drauge kovoti prieš atominį slibiną. Delikačiai paklausiame, kur Lenkijos valdžia dės branduolines atliekas. Patarėja nežino, bet pasižada viską perduoti ambasadoriui.

Prie Europos Komisijos atstovybės, įsikūrusios Naugarduko gatvėje, mus pasitinka draugiški policininkai. Jaučiuosi gal ir saugesnis, bet kažkaip nesmagu, kad atitraukiame juos nuo rimtų darbų. Užuot krizės įkarštyje gaudę banditus ir vagis, jie stovi gaivinančiame pavėsyje ir budriai saugo mus. O mes leipstame nuo kaitros kitapus gatvės iškėlę transparantus ir šūkius „Nuclear Free Region“ („Nebranduolinis regionas“).

Tegul galingoji ir turtingoji Europos Sąjunga prisideda prie šio kilnaus tikslo. Tegul nedrįsta finansuoti elektros tinklų iš Kaliningrado atominės, planuojamų tiesti į Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją. Tegul nesitaria su Kubiliumi, Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos premjerais dėl Europos mokesčių mokėtojų eurų švaistymo atominėms elektrinėms, būsimų atliekų kapinynams ir kitam branduoliniam monkės bizniui. Europos eurai reikalingi atsinaujinančiai energetikai, energijos taupymo ir efektyvumo projektams. Mes jus (ES) stebėsime, kad nekištumėt nagų į nešvarią atominę politiką ir imsimės visokių akcijų.

Komisija mus nebyliai stebi pro uždarus langus iš kondicionuojamų kabinetų. Jau pasibaigus piketui prisistato EK atstovybės atstovas spaudai. Išsamiau pakomentuojame, kodėl ES turi neremti atominės energetikos ir kur geriau dėti struktūrinių fondų lėšas. Atominė energetika nėra darni (angl. „Nuclear is not sustainable“). Draugiškai atsisveikiname su policininkais, dalį lankstinukų paliekame ES informacijos biure. Kitus Laura ir suomės merginos išdalins Vilniaus gatvėse sutiktiems žmonėms. Vasaros skaitiniai apie radioaktyvią jūrą prieš artėjantį savaitgalį. Ar po tokios informacijos tūlą dar trauks į Palangą?

Baltijos informacinio antibranduolinio turo misija Vilniuje baigta. Byla dėl radioaktyviausios pasaulio jūros ir „žiurkių lenktynių“ atominių elektrinių statybose aplink Baltiją tęsiasi. Dar bus karšta...