Birželio 14-ąją anarchistai įsiveržė į Graikijos miesto Salonikų prekybos centrą. Jie sugadino apsaugos sistemas, po to pasiėmė maisto ir pinigų iš kasos aparato, kuriuos sudegino lauke. Pateikiame trumpą akcijos vaizdo įrašą ir komunikato vertimą (graikiškas originalas – čia).

2010 m. birželio 14 d. mes įsiveržėme į prekybos centrą M. Kyriakou gatvėje, priklausantį „Masoutis“ parduotuvių tinklui. Mes pasiėmėme elementariausius poreikius tenkinančių produktų (alyvuogių aliejaus, makaronų, pieno) ir sugadinome stebėjimo kameras bei apsaugos nuo vagysčių sistemas. Po to sulaužėme kasos aparatus ir sudeginome visus pinigus, kuriuos atradome tuose aparatuose.

Nuo pat pradžių mes buvome apsisprendę pasisavintas prekes pasidalinti tik tarp draugų, kurie dalyvavo akcijoje, o ne išdalinti juos visiems. Šiuo savo sprendimu norime aiškiai pabrėžti, kad tokia veikla nesiekiame išaukštinti kai kurių saviškių kaip visuomenės gelbėtojų – mes norime, kad visuomenė pati susipažintų su tokia veikla ir ja užsiimtų nelaukdama malonės iš „revoliucinių“ filantropų ir nelaimės draugų. Tą ypač būtina daryti šiuo laikotarpiu, kai dabartinės sistemos puvėsiai sparčiai artina jos griūtį.

Manome, kad žodžių darinys „prekybos centrų robinhudai“ išreiškia tik dar vieną tipišką žiniasklaidos siekį iškreipti tokių akcijų reikšmę. Ji pristato mūsų draugus kaipkažkokius didvyrius, apiplėšiančius elitą dėl vargingųjų. Tačiau toks prekių išdalinimas sukelia tik narkotinį pasyvumą ir skatina žalingą mąstymo būdą – „kas nors už mus galvos ir mumis rūpinsis“.

Mes netikime „silpnapročių“ visuomene, kurią būtina valdyti, nors to siekia vyraujanti propaganda. Mums patinka, kai žmonės gyvena tikėdami, jog jų gyvenimas priklauso jiems patiems. Kai stengiasi laikytis toliau nuo tarpininkų ir tuščių tauškalų. Kai buriasi po solidarumo, antiautoritarizmo ir savitvarkos vėliava. Kai vadovaujasi aktyvaus pasipriešinimo ir puolimo taktika. Kai nepatiki režimo melagystėmis, kad „vienas kitam padėdami, mes išbrisime iš krizės“.

Galų gale, sunku pasakyti, ar visiems skirstomos prekės atitenka tiems, kurie yra iš tikrųjų solidarūs, nors aktyviai to ir nerodo, ar jos patenka į veidmainių, besirūpinančių tik savimi, rankas – tų, kurie galbūt būtų pirmieji pranešę policijai. Aišku, mes pritariame panašioms draugų akcijoms, kurių metu prekės dalinamos visiems. Kaip jau minėjome, mūsų tikslai tie patys.

{youtube}QoKyYKgaHZA{/youtube}

Pinigų sudeginimo aktas yra simbolinis veiksmas, kalbantis pats už save. Šie maži popieriaus gabaliukai, per kelias sekundes pavirtę pelenais, sugeba netgi per dar trumpesnį laiką sugriauti gyvenimus, žmonių santykius, pakeisti žmogų ir jo troškimus gyvenimą paverčiant indeksais, skaičiais paversti jausmus ir potyrius, supaprastinti džiaugsmo ir kančios jausmus iki elementaraus dipolio „aš turiu pinigų / aš neturiu pinigų“.

Pati akcija vyko tiksliai kaip ir buvo planuota. Pasitraukėme ramiai, be jokių netikėtų incidentų. Dėl atsargumo panaudojome šiukšlių dėžes ir jomis užblokavome kai kuriuos kelius, kad būtume tikri, jog mentai nepasirodys nei prieš akciją, nei per ją. Kalbama, kad kiaulės iš Z būrio (motociklų mentai) sėdėjo sutrikę prie fontano Egnatia gatvėje, aiškiai laukiantys pastiprinimo, ir bandė privažiuoti tik tada, kai mes buvome dingę.

Mes sąmoningai ir aktyviai solidarizuojamės su visais kitais veiksmais, kurie sabotuoja kapitalizmą miesto aplinkoje, kurioje gyvename.

Iš www.occupiedlondon.org vertė Dominykas