2010 m. birželio 1 d. grupė Lietuvos piliečių surengė socialinę akciją „Tiesos kelias“, skirtą Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Kaip ir priklauso pagal įstatymus, organizatoriai apie planuojamą renginį iš anksto informavo Vilniaus miesto savivaldybę ir gegužės 31 d. gavo leidimą (pažymėjimą) dėl suderintos renginio vietos, laiko ir formos.
Atrodė, kad akcija praeis ramiai, be jokių incidentų, tačiau jai einant į pabaigą, Katedros aikštės kampe, kuriame buvo susirinkę vaikai bei jų tėveliai, pasirodė Arkikatedros kurijos atstovas, ėmęs reikšti nepasitenkinimą akcijos dalyviais ir pavadinęs akciją „Melo keliu“.
Po renginio praėjus savaitei, birželio 8 d., akcijos organizatoriai susilaukė skambučio iš savivaldybės. Jiems buvo paaiškinta, kad kurija apskundė renginio organizatorių veiksmus ir pareikalavo pasiaiškinimo, kodėl Vaikų gynimo diena buvo švenčiama be kurijos leidimo.
Birželio 9 d. akcijos organizatoriai įteikė savivaldybei pareiškimą, adresuotą kurijai. Netrukus jie buvo pakviesti į Administracinės komisijos posėdį savivaldybėje, kuris vyks birželio 15 dieną. Jame bus nagrinėjama byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. Už tokį pažeidimą numatoma iki 2000 Lt bauda.
Susipažinkite su akcijos rengėjų pareiškimu:
Pareiškimas Vilniaus Arkivyskupijos kurijai
Aš, Donatas Velykis, 2010 m. birželio 1 d., 18 val., Katedros aikštėje surengiau mažą, bet labai gražią šventę – Tarptautinę vaikų gynimo dieną: dalinome saldainius, balionus; vaikai lankstė aitvarus; piešė paveikslą, rašė svajonių knygą. Nekėlėme jokio triukšmo, nekalbėjome politinių ar antireliginių kalbų, grindinio taip pat nesugadinome, po šventės surinkome šiukšles. Vaikai švente liko patenkinti, nusiskundimų neišgirdome. Prisiimu visą atsakomybę už šį renginį.
Leidimą iš Savivaldybės gavau, iš Arkivyskupijos leidimo raštu neprašiau, nes:
1) paskambinus į Arkivyskupijos kuriją informavome, kad rengsime mažytę vaikų šventę. Mums atsakė, kad taikiai susirinkti vaikams į aikštę ir pažaisti Bažnyčios Ganytojai vaikams (t.y. avims) neleis. Kitokio atsakymo iš pedofilus dangstančios, pelno siekiančios organizacijos ir nesitikėjau.
○ 6 straipsnis. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
○ 36 straipsnis. Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.
○ 43 straipsnis. Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvoje nėra valstybinės religijos.
Katedros aikštė juridiškai priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Savivaldos įstatymą ir kitus teisės aktus, aikštės ir kitos viešos erdvės savivaldybės teritorijoje valdomos Savivaldybės. Katedros aikštės grindinio granitas pirktas už Lietuvos piliečių pinigus (Bažnyčia mokesčių valstybei nemoka – kas irgi, beje, antikonstituciška). Už šios aikštės remontą Lietuvos piliečiai sumokėjo daugiau nei 5 milijonus litų. Aikštę už miestiečių pinigus valo, tvarko ir remontuoja Savivaldybė.
Krikščionybė Lietuvoje yra okupacinė: tikrasis Katedros aikštės pavadinimas – Šventaragio slėnis, dabartinė Katedra stovi ant Perkūno šventyklos aukuro. Tad ir istoriškai ši aikštė nepriklauso vyskupams, nors kurija neteisėtai (!!!) draudžia joje susirinkti ne tik vaikams, bet ir romuviečiams, milžiniškomis baudomis persekioja jaunus riedutininkus ir dviratininkus. Tuo tarpu pati rengia be Savivaldybės leidimo įvairias akcijas (pavyzdžiui, 2010 m. gegužės 8 d. 10 h. mons. Alfonsas Svarinskas surengė akciją, skatinančią smurtauti prieš homoseksualius asmenis).
Nė kiek nesigailiu dėl šios gražios vaikų šventės organizavimo: jei, fariziejai, turite pretenzijų, galite kreiptis į Teismą ir mėginti įrodyti vaikų šventės „žalą“. Teatleidžia Jums Dievas.
