Mes norime pareikšti gilią užuojautą kovo 29-ąją dieną Maskvos metro stotyse žuvusiųjų žmonių artimiesiems. Tą dieną du sprogimai nusinešė 39 žmonių gyvybes. Kaip praneša oficialūs asmenys, bombos buvo pritvirtintos prie vadinamųjų šachidžių kūnų.
Šiuo sunkiu metu nesinori užsiimti konspirologija. Norime sužinoti tiesą apie šį įvykį nemažiau nei kiti, bet puikiai suvokiame, kad šiuolaikinėje Spektaklio visuomenėje tiesos siekiama mažiausiai. Vietoj jos šokiruotas žiūrovas gaus žiniasklaidos produktą, kurio tikslas – sumodeliuoti tolesnio jo elgesį. Todėl mes vadovausimės savais jausmais. Tai užuojauta, baimė ir įtūžis.
Mes norime išvengti ksenofobinių nuotaikų plitimo visuomenėje. Primityvūs lozungai, pavyzdžiui, „Čiurkos, lauk iš Rusijos!”, problemos neišpręs. Tai bandymas perkelti įsiutintos visuomenės dėmesį į kontroliuojamą buko nacionalizmo vagą. Prievartos aktai prieš kaukaziečius ir musulmonus, kurie padažnėjo po teroro akto metro stotyse, įrodo aktyviausios Rusijos gyventojų dalies bejėgiškumą ir idėjinį pasimetimą.
Mes norime atkreipti dėmesį į tai, kad kolektyvinės atsakomybės principas buvo taikomas tik totalitarinėse valstybėse, pavyzdžiui, nacistinėje Vokietijoje. Nukreipdami savo įtūžį į kaukaziečius, arabus ir afrikiečius, piliečiai supanašėja su teroristais, kurie suvertė kaltę taikiems gyventojams. Ši tragedija parodo tikrąją beprasmio ir bailaus teroro esmę.
Mes puikiai suprantame, kad šiuolaikiniu teroru visada siekiama tik įbauginti. Visada pasisakėme prieš karus, kurie pastaraisiais dešimtmečiais vyko Čėčėnijoje. Visada pasisakėme už taikų tokių konfliktų sprendimą ir už demilitarizaciją. Nesileiskite apgaunėjami šiuo padidėjusios įtampos laikotarpiu, stenkitės apmąstyti susiklosčiusią politinę padėtį. Nacionalistinis populizmas – tai kraujo puota.
Mes nenorime kad pasikartotų 2001 metų rugsėjo 11 dienos scenarijus, kada po visą pasaulį sukrėtusios teroristų atakos JAV vyriausybė priėmė virtinę įstatymų, smarkiai suvaržiusių konstitucines amerikiečių teises ir išplėtusių valstybės, tiksliau – jos jėgos struktūrų, įgaliojimus. Mums nederėtų kalbėti apie žmogaus teises, traktuojamas siauruose „valstybė – pilietinė visuomenė” sistemos rėmuose, tačiau vis dėlto norime atkreipti dėmesį į tai, kad Rusijos sąlygomis „tvirtos rankos, sunaikinsiančios teroristus ir įvesiančios tvarką šalyje” siekis virs atvira Rusijos fašizacija. Tada Stalino portretus „kabinsime” ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną. Kartu su dešimtimis valstybei neįtikusių žmonių.
Labai tikėtina, kad saugumo užtikrinimo pretekstu vyriausybė sustiprins savo piliečių kontrolę. Pakanka prisiminti „prieš ekstremizmą” nukreiptą įstatymą, kurį Valstybės dūma priėmė 2002 m., kai Maskvos gatvėse įvyko pogromai po Rusijos rinktinės pralaimėjimo pasaulio futbolo čempionate. Kokį įstatymą šįkart prastums Dūmoje, kol dar nenusėdo žvilgsnį užtemdžiusios sprogimų dulkės?
Mes prieš terorą, nesvarbu, kas jį vykdo – valstybė ar fanatiškos fundamentalistinės religinės grupuotės. „Kova” dėl jų politinės įtakos visuomet baigiasi taikių gyventojų kančiomis. Todėl raginame blaiviai analizuoti Rusijoje šiandien susiklosčiusią padėtį, solidarizuotis su aplinkiniais žmonėmis ir vienas kitam padėti. Susitelkti bendros nelaimės akivaizdoje galėsime tik parodę rūpestį vienas kitu ir pademonstravę savitarpio pagalbą. Niekas kitas mums nepadės.
Rusijos anarchistų ir antifašistų grupė
