Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

2010-ųjų vasario pabaigoje Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme iš esmės pradėta nagrinėti 2009 m. sausio 16 d. įvykių prie Seimo, kurie vadinami riaušėmis, byla. Vilniaus apygardos prokuratūra kaltinimus dėl smurtavimo ir viešosios tvarkos pažeidimų yra pareiškusi 29-iems Lietuvos piliečiams, kuriems gresia 6 metų įkalinimo bausmė.

Visų pirmiausia į akis krinta faktas, kad Lietuvos įstatymai šiuo klausimu yra represyvesni nei Irano Islamo Respublikos. Panašios bylos šiuo metu tiriamos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Irane. Latvijoje 46 žmonės teisiami už dalyvavimą 2009 m. sausio 13-osios proteste prie Seimo, o Irane už dalyvavimą masiniuose protestuose po 2009 m. birželio 12-ąją vykusių prezidento rinkimų teisiama 200 žmonių, 80 iš jų jau nuteista. Lietuvoje už masinių neramumų kurstymą numatoma iki 6-erių metų laisvės atėmimo bausmė, Latvijoje – iki 8-erių, o Irane už tokį patį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu tik iki 5-erių metų. Maksimalios bausmės už dalyvavimą masiniuose neramumuose 2009-ųjų vasarą Irane susilaukė tik opozicijos lyderis.

Antrasis aspektas, išskiriantis sausio 16-osios įvykių Vilniuje bylą, yra grynai politinis protesto pobūdis. Rygoje ir Teherane nuo įtūžusių žmonių nukentėjo ir niekuo dėti miesto infrastruktūros objektai – parduotuvės, gyvenamieji namai, automobiliai. Tuo tarpu Vilniuje protesto dalyvių veiksmai buvo nukreipti tik į politines struktūras – Seimą ir specialiąją policiją. Nuo valdžios politika nepatenkintų žmonių nukentėjo tik Seimo langai ir policininkų skydai. Taigi sausio 16-osios įvykių dalyviai yra žmonės, įtariami politiniais, o ne kriminaliniais nusikaltimais.

Trečiasis sausio 16-osios įvykių bruožas yra jų spontaniškumas. Prie Seimo susirinkusi minia veikė spontaniškai ir neorganizuotai, todėl prokuratūros kaltinimai organizuotais ir iš anksto suplanuotais veiksmais atrodo itin nelogiški ir nepagrįsti. Pasak prokurorų, sausio 16 d. prie Seimo susirinkę žmonės veikė bendrai ir kartu išprovokavo žmonių sambūrį smurtauti bei pažeisti viešąją tvarką. Anot jų, iš įvairių Lietuvos vietų į profsąjungų rengtą akciją suvažiavę ir vienas kito nepažinoję 29 asmenys per mitingą spėjo susipažinti, iš anksto susitarti ir suorganizuoti riaušes, atnešusias didelių materialinių nuostolių. Ypatingai keistai atrodo kaltinimai, kad žmogus, iš anksto susitaręs su kitais bendrininkais, savo mobiliuoju telefonu išdaužė Seimo langą, o tokių absurdiškų prokuratūros pareiškimų yra ne vienas.

Ketvirtoji sausio 16-osios bylos ypatybė – jos tendencingumas ir vienpusiškumas. Tai jau trečia su šiais įvykiais susijusi byla, pasiekusi teismą. Pirmose dvejose prokuratūros kaltinimai subliuško. Teismas nepripažino nei mitingą organizavusių profsąjungų, nei tame mitinge aktyviai dalyvavusio politiko kaltės. Dabar bandoma apkaltinti minėtus 29 žmones – įrodyti, kad jų, o ne policijos veiksmai išprovokavo smurto protrūkį. Policijos veiksmai iš viso nenagrinėjami. Prokurorų nuomone, žmonės, sugadinę plastikinius Seimo langus ir plastikinius policininkų skydus, yra smurtautojai, o policininkai, šaudę į gyvus žmones ir juos nuodiję ašarinėmis duojomis, yra aukos.

Itin tendencingą teisminės sistemos požiūrį į sausio 16-osios bylą parodo faktas, kad iki šiol nėra užvesta nė viena byla dėl neteisėtų policijos veiksmų, nors į prokuratūrą su tokiais skundais kreipėsi daugybė žmonių. Pavyzdžiui, fotomenininkas ir žurnalistas Alfredas Girdziušas, 1991 m. apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, 2009 m. sausio 16-ąją gavo guminę kulką į koją; gumine kulka į koją buvo sužeistas ir buvęs „Fronto” partijos narys Antanas Čebatariūnas. Tai tik du žmonės, nedalyvavę riaušėse, tačiau nukentėję nuo policijos smurto. Į abu šauta iš nugaros, jiems einant iš įvykio vietos. Abiems policija jokių reikalavimų prieš šaudama nepateikė. Abiems atvejais kulkos ne atsitiktinės, ne rikošetas. Abiejų skundai net nepradėti tirti.

Yra ir daugiau žmonių, nukentėjusių nuo policijos veiksmų, skundų. Policiją į protestą atsakė smurtu, ne tik mušė lazdomis, bet ir šaudė į susirinkusius žmones. Kodėl prokuratūra nepareiškia kaltinimų žmones žalojusiems policininkams? Kodėl ji netiria gausių įvykių dalyvių liudijimų, kad policija pati provokavo riaušes? Šie klausimai lieka be atsako.

Piktina, kad demokratine save vadinanti Lietuvos valstybė nepradėjo tirti policijos savivalės, nors nuo sausio 16-osios įvykių praėjo daugiau nei metai. Prokuratūra, vietoje to, kad imtusi ogjektyviai tirti visus faktorius, kodėl taikus protestas virto riaušėmis, vykdo poltinį vadžios užsakymą ir fabrikuoja bylas mitingo dalyviams. Todėl šiandien reikia, kad į šį procesą įsikištų piliečiai. Atėjo laikas pareikalauti objektyvaus ir nešališko sausio 16-osios bylos tyrimo, kitaip bus žengtas dar vienas žingsnis policinės valstybės link.

Reikalaujame, kad bendromis Lietuvos Respublikos prokuratūros, teisingumo ministerijos ir vidaus reikalų ministerijos pastangomis būtų:

1. Ištirta policijos savivalė 2009 m. sausio 16 d. įvykiuose: nustatyti pareigūnai, įsakę šaudyti į žmones, ir asmenys, vykdę šiuos įsakymus.

2. Nustatytas policijos pajėgų vaidmuo kurstant 2009 m. sausio 16-osios riaušes.

3. Nutrauktas bet koks civilių mitingo dalyvių persekiojimas, kol nebus ištirti 1 ir 2 punkte išvardinti galimi nusikaltimai.

Lietuvos dvasios darbininkų revoliucinių tarybų iniciatyvinė grupė