Praėjo dešimt metų po Sietlo. Kokia jo reikšmė socialinėms kovoms ir judėjimams? Kaip per šį dešimtmetį pasikeitė pasaulis ir patys judėjimai? O gal būtent šie judėjimai, jų kova sudrebino kapitalistinės sistemos pamatus ir atvedė ją į dabartinę krizę? Šiuos klausimus svarstysime atviroje diskusijoje, peržiūrėję filmą „Štai kaip atrodo demokratija“. Kviečiami pasisakyti visi norintys. Diskusiją moderuos Arnoldas Blumberg – Nindzė. Filmo peržiūra prasidės gruodžio 4 d., penktadienį, „Skylėje 11/20“. Renkamės 18:00 val. J. Ivanauskaitės skverelyje, kuris įsikūręs Aguonų gatvės pradžioje.
Šį rudenį minime ne tik Berlyno sienos griūtį ir „realaus socializmo“ Sovietų Sąjungoje žlugimą. Viso pasaulio socialiniai aktyvistai su džiaugsmu prisimena 1999-ųjų lapkričio 30-ąją, kai JAV mieste Sietle visai savaitei susirinkusios daugiatūkstantinės protestuotojų minios nepaisant policijos ir saugumo pajėgų prievartos sužlugdė Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) susitikimą. Naujieji socialiniai judėjimai, pradedant religiniais sąjūdžiais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir baigiant į juodąjį bloką susitelkusiais anarchistais, privertė pasaulį suabejoti neoliberaliosios utopijos neklaidingumu. Šiuolaikinis „globalinio teisingumo“ (arba alternatyvios globalizacijos) judėjimas nuginčijo Franciso Fukuyamos „istorijos pabaigos“ tezę, parodydamas, kad pasaulyje įsigalėjus kapitalistinei laisvosios rinkos ideologijai socialinių prieštaravimų nesumažėjo.
Sietlo įvykiai privertė pasaulį suabejoti ne tik neoliberaliąja utopija, informacinių technologijų bumo metu bandomu kurti „puikiu nauju pasauliu“ (A. Huxley). Socialiniai judėjimai kvestionavo „laisvės“ ir „demokratijos“ sąvokas, kuriomis Naujosios pasaulio tvarkos kūrėjai (politinis, ekonominis ir verslo elitas bei tarptautinės organizacijos – NATO, Tarptautinis Valiutos Fondas, Pasaulinė Prekybos Organizacija, Pasaulio Bankas – ir daugianacionalinės korporacijos) grindė savo veiksmus pasaulyje. Meksikos partizanų zapatistų lyderis subkomandantė Markosas šiuos veiksmus pavadino „ketvirtuoju pasauliniu karu“: jei „trečiasis pasaulinis karas“ buvo nukreiptas prieš komunistines šalis, tai ketvirtuoju siekiama primesti globalinį kapitalizmą visam žemės rutuliui. Trečiojo pasaulio šalims tai reiškia atnaujintą kolonizaciją, tačiau apartheido šmėkla tūno ne tik Pietų pusrutulyje, bet ir skurdo užvaldytuose mūsų miestų pakraščių getuose. Visa tai ir dar daug problemų iškėlė Sietlo įvykiai – jų dalyviams neatrodė, kad globalinis kapitalizmas ir laisvosios rinkos klestėjimas atnešė pasauliui laisvę ir demokratiją.
Sietlo įvykiai suteikė naują pagreitį po Sovietų imperijos griūties pasaulyje vykstančioms kovoms prieš kapitalizmą. „Keisk pasaulį neužėmęs valdžios“ – ši aktyvisto Johno Holloway‘aus knygos antraštė puikiai apibūdina socialinių judėjimų veiksmus po Sietlo. Anarchistai, autonominio marksizmo pasekėjai ir daugelis kitų radikalios demokratijos gynėjų kūrė savas strategijas – rengė pasaulinius forumus ir milijonines demonstracijas, kūrė autonomines zonas ir socialinius centrus. Tačiau keitėsi ir Naujoji pasaulio tvarka – pasibaigus neoliberaliai utopijai jai neliko nieko kito, kaip griebtis karo prieš išorės ir vidaus priešus.
{youtube}Ad3km2AP8hA{/youtube}
„Štai kaip atrodo demokratija“ („This Is What Democracy Looks Like", 2000)
Šis 100 kino operatorių – mėgėjų nufilmuotas ir „Indymedia“ sukurtas dokumentinis filmas pasakoja Sietlo įvykių istoriją. Protestuotojai, atvykę pasakyti „ne“ Pasaulio Prekybos organizacijos vykdomai pasaulio aplinkosaugos, darbo ir socialinei politikai, susidūrė su brutalia policijos prievarta ir priešiškai nusiteikusia žiniasklaida. Emocingas politinis pasakojimas apie savaitę, kuri pakeitė pasaulį. „Filmas „Štai kaip atrodo demokratija“ – tai išties naujas laimėjimas. Puikūs vaizdai, aistringas pasakojimas – visa tai įkūnija protestų dvasią“ (Naomi Klein, „Šoko doktrinos“ autorė).
Iniciatyvinė LUNI grupė
