Š. m. vasario 20 d. nepriklausomas žiniasklaidos portalas ru.indymedia.org, veikiantis atviro publikavimo principu (informaciją jame gali patalpinti visi norintys), pranešė apie pirmąsias Molotovo kokteilių atakas prieš Maskvos miliciją. Informaciją patalpinusi kovos grupė „Liaudies kerštas“ informavo apie akciją, kurios metu buteliais su padegamuoju skysčiu buvo atakuotas specialusis milicijos batalionas ir iš rikiuotės išvesti du milicijos automobiliai. Š. m. kovo 7 d. šiame portale patalpinta anoniminė žinutė, pranešanti apie antrąją panašią akciją – 2009 m. kovo 6 d. vakare padegtas centrinis milicijos priimamasis (Sadovajos-Sucharevskajos g. 11, Maskva). Pridėtas akcijos dalyvių kreipimasis, kuriame paaiškinamos šio akto priežastys, ir trumpas vaizdo įrašo fragmentas.
Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis žmonių yra priversti nuolat paklusti įvairių viršininkų kontrolei: savininkų, valdininkų ir mentų. Motyvuodama tvarkos saugojimu, milicija atima iš mūsų savarankiškumą, o mus tikina, kad mes nesugebame palaikyti tvarką savo jėgomis ir turime dėl to kreiptis į valstybę. Bet iš tikro valstybė sukūrė miliciją (ir policiją) tam, kad išlaikytų savo valdžią. Mes matome mentų korupciją ir savivalę, kuri dar kartą parodo valstybinės sistemos ydingumą. Kad sudarytų tvarkos saugotojų įspūdį, milicija atidaro „visuomenės priimamuosius“, į kuriuos atėję žmonės gali skųstis dėl mentų savivalės ir bergždžiai tikėtis, kad mentai nubaus patys save už savo nusikaltimus ir piktnaudžiavimus. Tokios žmonių viltys dažniausiai neišsipildo, ir mes po senovei liekame pažeminti ir priklausomi. Štai kodėl mums lieka vienintelis kelias – ryžtingai sukilti prieš miliciją ir visą Sistemą.
{youtube}UMaped2hW7U{/youtube}
Tokios akcijos beprasmės dabartinėje epochoje – IKI masinių protestuojančių žmonių susidūrimų su valdžia, kurią įkūnija mentai, IKI tol, kol mentai nepralies daug žmonių kraujo. Patys mentai kol kas neatliko veiksmų, kurie sujudintų visuomenės gelmes, tad tokios akcijos, kurios parodytos filmuke, yra bergždžios. Visuomenei jos nesuprantamos, o tie, kurie jas atlieka, yra pasmerkti, nes vaikščioja bedugnės kraštu. Panašias akcijas Graikijoje teigiamai vertina didelė dalis visuomenės (30-40 proc.) ir net prie jų prisijungia, o dabartinėje Rusijoje jos nesukelia jokio efekto, išskyrus miesčionių susierzinimą.
Reikia sulaukti, kol į gatves išeis dešimtys ir šimtai tūkstančių praradusių darbą ir krizės sužlugdytų žmonių, ir jose susidurs su žiauria mentų prievarta. Tik tada akcijas supras žmonės, bijantys atsidurti jų vietoje.
Vadovaujantis akcijos dalyvių, kalbančių apie „kovą prieš Sistemą“, logika, išeitų, kad jie aplenkia įvykius. Šie žmonės laužo savo gyvenimus mažai prisidėdami prie reikalo, kurį patys laiko svarbiu.
Jie tik pražudys žmones, ir viskas. Tokiose situacijoje, kai masės mąsto miesčioniškai, iš jų neišaugs masinis pasipriešinimas, o silpnas kairysis judėjimas nepasipildys nors kiek stipresnėmis jėgomis.
Tai beprasmiškos akcijos. Jos išgarsintų jų dalyvius, jei vyktų masiniai socialiniai protestai, kuriuos žiauriai malšintų valdžia. O dabar tai tik šaudymas tuščiais šoviniais, kuris gali sukelti pavojingų pasekmių.
________________________
* – NRA („Naujoji revoliucinė alternatyva“) – Rusijos leninistų grupė (keli iš jų priskyrė save anarchistams), kuri, valdžios manymu, vykdė teroro aktus ir sprogimus, nukreiptus prieš valdžios struktūras. Rusijos specialios tarnybos apkaltino ją, pavyzdžiui, FST priimamojo susprogdinimu, tačiau tai mažai tikėtina įvertinus užminavimo darbų profesionalumą. Visi grupės nariai buvo areštuoti ir susodinti į kalėjimus. Jokios visuomenės reakcijos šie įvykiai nesukėlė.
** – Odesos byla – tai valdžios represijos prieš Rusijos leninistų bei nacionalistų grupę, kuri norėjo sukelti klasių kovą ir grąžinti Krymą Rusijai. Ši grupė Ukrainoje užsiėmė turto eksproprijavimu ir ginklu priešinosi milicijai. Visi nuteisti laisvės atėmimu. Viena jų mirtinai sumuštas milicijos tardymo metu. Ši byla irgi nesukėlė jokio visuomenės rezonanso. Šių abiejų grupių nariai vėliau sutartinai pažymėjo, kad viena svarbiausių žlugimo priežasčių buvo jų noras pritraukti į pasipriešinimą jaunus pankus. Pastarieji žiūrėjo į įvykius gana vaikiškomis akimis, o per tardymus tuojau pat viską išklodavo. Taigi paaiškėjo, kad bet kokie bandymai į pasipriešinimo judėjimą įtraukti kontrkultūrinį jaunimą baigiasi greitu grupių likvidavimu.
