Karštakraujai graikų antifašistai savo santykius su skustagalviais Hitlerio anūkais sprendžia kitaip, negu jų abejingi kolegos Lietuvoje, net nacių eitynių akivaizdoje besirenkantys sąmoningą apatiją. Protesto eitynės, kuriomis buvo atsakyta į Imigrantų socialinio centro susprogdinimą, baigėsi riaušėmis, kurių metu buvo sudeginta nacionalinė neonacių būstinė.
Viskas prasidėjo vasario 24-ąją, kai į du dešimtmečius egzistuojantį garsiajame Atėnų Egzarchijos rajone esantį imigrantų socialinį centrą buvo įmesta rankinė granata. Tame socialiniame centre rinkdavosi imigrantai, kovos prieš rasizmą, transseksualų grupės, vyko kalbų pamokėlės ir paramos imigrantams vakarai, buvo įsikūrusi sąmoningų prieštarautojų asociacija. Būtent jos asamblėjos metu, kai kambarys buvo pilnas žmonių, iš lauko buvo mesta granata. Laimei, uždaryti pastato langai buvo dvigubi – pirmasis stiklas sudužo, bet granata atšoko ir sprogo lauke.
Socialinių ir politinių teisių tinklas savo pareiškime teigė, kad ši valstybės remiama fašistų ataka yra susijusi su valdžios pastangomis atsakyti į gruodžio sukilimą. Visą šį laiką buvo pastebimas valstybininkų ir jų šalininkų prievartos stiprėjimas, o taip pat ir šlykšti propagandinė kampanija prieš pasipriešinimo erdves („už prievartą turi atsakyti kairieji radikalai“). „Nežinomi asmenys“, metę granatą“, tinklo teigimu, „nėra vien mūsų, bet viso gruodį sukilusio socialinio pasipriešinimo judėjimo priešai, visų tų, kurie pasipriešino rinkos ir „demokratijos“ diktatūrai, priešininkai. Tinklas pažadėjo, kad kovotojai nežengs nė žingsnio atgal – „valstybininkai“ gaus atkirtį, kurio nusipelnė.
Valstybininkai (parakratos/parakratikos) – tai asmenys, priklausantys mechanizmams, kurie oficialiai nepriklauso valstybinei valdžiai, bet iš tikrųjų yra kontroliuojami jei ne vyriausybės, tai armijos, policijos ar saugumo tarnybų. Pirmą sykį ši sąvoka panaudota septintajame dešimtmetyje, kai policija naudodavo „patriotų grupes“, kad išvaikytų radikalius mitingus ir susirinkimus. Šios grupuotės tapo nebereikalingomis, kai septyniems metams valdžią užgrobė chunta, laisva ranka vykdžiusi prievartą kada panorėjusi. Manoma, kad 1974-aisiais, sužlugus pulkininkų valdžiai, didelė dalis jų pasekėjų veikė kaip smogikai, kai chuntos likučiai susiremdavo su demokratinėmis, dirbančiųjų ar revoliucinėmis jėgomis.
Aštuntajame dešimtmetyje tokios grupuotės rengdavo sprogimus, dėl to dažnai buvo teisiami. Dalis šių grupuočių 1981-aisiais susijungė į jungtinę nacionalistų partiją. Šiandien oficialūs analitikai priešinasi kaltinimams, kad fašistus ir neonacius iš tiesų remia valstybė. Tai paneigė vienas šalies dienraštis, publikavęs oficialius dokumentus, kurie įrodo, kad saugumas finansiškai remia fašistų grupuotes.
Vasario 27-ąją Atėnų valstybinių mokyklų mokiniai atakavo ištaigingą privačią mokyklą, „Atėnų kolegiją“ – Atėnų valdančiosios klasės židinį. Pretekstu tam tapo tradicinis mokinių karnavalas Atėnuose, kai skirtingų mokyklų vaikai žaidžia apelsinų karus – mėtosi naujojo derliaus vaisiais. Mokiniai įsilaužė per galinį išėjimą, sudaužė sargų būdelę, ant sienų purškė anarchistų šūkius ir ženklus, mėtė fejerverkus, apmėtė apelsinais mokyklinius autobusus. Į pagrindinį pastatą įsiveržti jiems nepavyko – kelią pastojo stiprios policijos pajėgos. Policininkai atakavo mokinius, suėmė trylikos metų berniuką ir trylikametę mergaitę, bet turėjo juos paleisti, kai mokiniai kartu su mokytojais atakavo policininkus.
Praėjusį pirmadienį afganai imigrantai ir solidarūs vietos gyventojai užblokavo pagrindinį aveniu Patro mieste, esantį prie jūros kranto, ir pastatė ugnines barikadas. Tai nutiko po to, kai, vienam afganui bandant užsiropšti ant sunkvežimio priekabos, jį pastebėjęs iš paskui važiavusio sunkvežimio vairuotojas padidino greitį, siekdamas jį „likviduoti“. Imigrantas buvo suspaustas tarp dviejų automobilių ir dabar gydomas ligoninėje, jo gyvybei gresia pavojus. Vairuotojas buvo areštuotas. Virš tūkstančio afganų į šį įvykį sureagavo greitai, bet juos numalšino brutalios policijos pajėgos, remiamos vietinių fašistų. Tą pačią naktį gyventojai buteliais ir kitais iš balkonų mėtomais daiktais sutrukdė fašistų rengtą imigrantų būstų ataką.
Trečiadienį ryte vietinis jaunimas susirinko Atėnų Egzarchijos rajone esančioje Alexanderio Grigoropouloso žūties vietoje. Jaunimas stengiasi sutrukdyti statybų kompanijai, kuri žūties vietoje stato naujų daugiabučių namų kvartalą. Jaunimas apvertė didžiulį buldozerį, atakavo statybinę techniką. Riaušių policija ta proga surengė dujų ataką, aplinkui esančiose alėjose vyko kovos. Alexandro žūties vietą, priklausančią Atėnų savivaldybei, dabar vietiniai gyventojai paskelbė laisva viešąja erdve, taip auga ir aštrėja socialinė įtampa mieste.
Galų gale ketvirtadienį Atėnų gatvėse įvyko didelės protesto eitynės, kurios peraugo į galingas riaušes tarp protestuotojų ir provokatorių iš riaušių policijos pajėgų. Buvo suniokoti keli bankai ir parduotuvės, bet, svarbiausia, protestuotojai įsiveržė į nacių valstybininkų grupuotės „Auksinė žara“, atsakingos už daugelį pasikėsinimų į imigrantus, anarchistus ir kairiuosius, būstinę. Būstinė buvo sudeginta iki pamatų.
Panašios akcijos bei susirėmimai su policija vyko ir Salonikuose.
Pagal libcom.org parengė kp
