2009 m. kovo 5 d., ketvirtadienį, savo veiklą pratęs Laisvojo universiteto (LUNI) filialas Klaipėdoje. Užsiėmimo tema: „Protesto kultūros raiška XX-XXI a. visuomenėje“. Lektorius – Paulius Kliševičius. Paskaita vyks nuo 19:15 val. ekologinio klubo „Žvejonė“ patalpose Taikos pr. 42-3 (kaip juos rasti: www.zvejone.lt). Įėjimas laisvas.

Paulius Kliševičius (g. 1983) šiuo metu įkalintas Klaipėdos universiteto socialinių mokslų fakultete. Užbaigė žurnalistikos bakalauro studijas ir kol kas bando užbaigti politikos mokslų magistrantūrą. Specializuojasi kultūros ir socialinės kritikos bei poezijos eksperimentuose.

Kas yra protestas? Iš kur jis? Kam jis? Koks jis? Yra? Gali/turi būti? Ir kodėl apskritai verta apie jį kalbėti? Tikiu, kad apie jį kaip apie tokį daugelis tiesiog nemąsto. Mąstyt apskritai yra ydinga. Tebus sužadinta šioji yda!

– Gyvename nuolatinio protesto – įvairių jo formų – apsuptyje (gali būti, jog patys apie tai per daugiausiai ir nesusimąstome. Juk yra ir daugiau apie ką mintyti).

– Protestą dažnai suprantame labai siaurai – kaip mažų mažiausia nekonstruktyvų problemų sprendimo būdą, o blogiausiu atveju kaip destruktyvų veiksmą, žlugdantį bet kokią sprendimo galimybę. Bent jau taip protestas yra parodomas mokyklose, žiniasklaidoje, galbūt siauraregių referentinių grupių tarpe.

– Retai tam tikrus reiškinius ar raiškas suprantame kaip protestą.

– Kitus reiškinius ar raiškas, identifikavę kaip protestą, linkstame nuo jų atsiriboti dėl... per siauro protesto suvokimo.

Platesniam protesto kaip ištiso kultūrinio reiškinio suvokimui reikia visiškai nedaug:

– trumpai pasižvalgyti po istorinį/idėjinį protesto kontekstą, bandant sukonstruoti sau priimtiną apibrėžimą; taip pat

– apsvarstyti protesto turinį – kokiom aplinkybėm gali būti ir yra reiškiamas protestas. Tuomet jau pereiti prie praktiškesnės dalies:

– pažvelgti funkcinius tikruosius ir gyvenimiškus protesto formų pavyzdžius iš socialinės, ekonominės, politinės ir kultūrinės patyrimo pusės; ir galiausiai

– apibendrinti protesto „grėsmes“ ir „galimybes“.

Paskaita nepretenduoja giliai ir visapusiškai aprėpti protesto fenomeną. Tai tėra mąstymo rėmas, kurį savaip užsipildyt turės kiekvienas klausytojas.